Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|Kursenieku valoda}}; kuršiškai: kursisk valuod, {{de|Nehrungskurisch}})– nykstantisnykstanti [[baltų kalbos|baltų]] [[tarmė]], susiformavusi [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. Tekstas lietuvių, santr. lietuvių, anglų k.. </ref> kai dalis [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis.

Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo ir galiausiai nunyko.