Tadas Daugirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
| Giminė = Daugirdai (giminė)
| Gimė =[[1852]] m. [[vasario 27]] d.
| Gimimo vieta =[[
| Mirė ={{mirė|1919|11|01|1852|02|27}}
| Mirties vieta =[[Kaunas|Kaune]]
Eilutė 14:
| Vaikai = Mykolas (1884-1952),<br /> Adomas (1886-1919),<br /> Tadas (1895-1919),<br /> Vytautas (1901-1983).
| vikiteka=Category:Tadeusz Dowgird}}
'''Tadas Daugirdas''' ([[1852]] m. [[vasario 27]] d. [[
[[Ariogala|Ariogalos]] senosiose kapinėse yra T. Daugirdo [[mauzoliejus]].
Eilutė 21:
[[Vaizdas:Ariogala, koplyčios atminimo lenta.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo lenta prie [[Ariogalos koplyčia|Ariogalos koplyčios]]]]
[[Vaizdas:Lenta, Tadas Daugirdas.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo lenta Kaune, Rotušės a.]]
Kilęs iš [[Ariogala|Ariogalos]] [[bajorai|bajorų]] Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Mykolas Daugirdas (1830–1903) – transporto inžinierius, daugelį metų dirbo Rusijoje, tame tarpe Peterburgas – Maskva geležinkelio statyboje. Motina – Maria Jelenska (m. 1918). Kai Tadui buvo ketveri, tėvai grįžo į [[Plemborgo dvaras|Plemborgo dvarą]] (dab. [[Daugirdai (Raseiniai)|Daugirdų]] kaimas). Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] mokslą tęsė [[Ryga|Rygoje]], vėliau – [[Vilnius|Vilniuje]], kur jam didelę įtaką darė dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. [[1869]] m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą. [[1870]]–[[1872]] m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[1872]]–[[1876]] m. [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademijoje. [[1877]] m. Varšuvoje atidarė savo studiją.<ref name="samogitia">{{Cite web | title = "Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai | work = samogitia.mch.mii.lt | date = 2006-03-18 | accessdate = 2016-04-23 | url = http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/iskilus.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160303184240/http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/iskilus.htm | archivedate = 2016-03-03 }}</ref> [[1882]] m. [[Kuršas|Kuršo]] literatūros ir meno draugijos narys.
Vedė 1883 metais, žmona – Kazimiera Korybut Daszkiewicz (1859–1942). Po vestuvių gyveno Varšuvoje, Lenkijoje. Ten gimė sūnūs Mykolas (1884–1952) ir Adomas (1886–1919). 1891 m. su šeima grįžo gyventi į [[Plemborgo dvaras|Plemborgo dvarą]], ten gimė dar du sūnūs: Tadas (1895–1919) ir Vytautas (1901–1983).
[[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus seimo]] narys. Nuo [[1907]] m. [[Kauno miesto muziejus|Kauno miesto muziejaus]] konservatorius, nuo [[1909]] m. direktorius. Muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandelio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi. 1907 m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1910]]–[[1914]] m. padėjo rengti Lietuvių dailės draugijos parodas. Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muziejų, parašė išsamų kaizerinės okupacijos laikotarpio dienyną. Rašė periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Vienybė“ ir kt. Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip 130 jo publikacijų.
| |||