Kraštovaizdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Moreninių lygumų žemėvaizdis:''' tai lygaus arba banguoto reljefo plotai, susidarę dažniausiai iš moreninių priemolių, nusėdusių ištirpusio ledyno išgulėtose dubumose. Pabaltijo moreninės lygumos yra karbonatingos, nes jas suformavę ledynai vilko daug ordoviko, permo ir silūro klinčių, vidurinio ir viršutinio devono dolomitų, kreidos mergelių. Didelę reikšmę kraštovaizdžiui turi karbonatų išplovimo gylis – kuo senesni priemoliai, tuo karbonatai slūgso giliau, jų kiekis dirvožemyje mažesnis.

 

 

 

Moreninėse lygumose gruntinio vandens mažai. Dirvožemiai čia dažniausiai laikomi velėniniais jauriniais, o kur drėgmė sunkiai filtruojasi gilyn ir paviršius laikinai užmirksta – velėniniais glėjiniais dirvožemiais.

Daugumoje senovinių aliuvinių lygumų vyrauja smulkiai banguotas ir kauburiuotas reljefas, vietomis jis visai plokščias. Kitur smėliai supustyti į žemynines parabolines kopas. Jos aptinkamos Šimonių, Žaliosios, Kazlų Rūdos giriose ir Smalininkų-Eičių miškuose (šiuose miškuose aptinkami didžiausi senovinių kopų masyvai).

 

 

Pušynais apaugę daugiau kaip pusė smėlingųjų žemėvaizdžių ploto, žemdirbystei tinkamų vietų nedaug. Senovinių aliuvinių lygumų reljefą dar raižo upių slėniai, pasižymintys lygesniu reljefu, juodalksnynų juostomis. Slėniuose daugiau gyvenviečių, dirbamų laukų ir pievų.

 

=== Kalvotosios moreninės aukštumos ===

 

 

Moreninės aukštumos yra sudėtos iš ledyno pakraštinių darinių,·kurie buvo akumuliuojami labai įvairiomis ledyno dinaminėmis sąlygomis ir todėl yra nevienodas sudėties ir reljefo. Kalvotajam moreniniam ežeringam žemėvaizdžiui būdinga daubotumas – aklinos neigiamos mezoformos. Tuo kalvotasis moreninis ežeringas žemėvaizdis skiriasi nuo kalvotojo moreninio slėniuoto žemėvaizdžio, kur tarp kalvų yra ne aklinos, bet atviros neigiamos reljefo formos (raguvos, slėniukai). Įvairių kalvotumo, daubotumo, ežeringumo, pelkėtumo, taip pat gruntų mechaninės sudėties deriniai kalvotame moreniniame žemėvaizdyje sudaro daug landšaftinių vietovaizdžių (dar smulkesnių kraštovaizdžio tipologinių vienetų). Apibendrinant, kalvotam moreniniam ežeringam žemėvaizdžiui būdingas didelis absoliutinis aukštis, makroreljefingumas, mezoreljefingumas, gausybė ežerų ir pelkių, įvairus giraičių, krūmynų ir kitų želdinių pasiskirstymas.

 

 

Prieš žemdirbystės laikotarpį kalvotajame moreniniame reljefe tikriausiai augo trijų rūšių miškai. Priemolinguose vietovaizdžiuose – eglynai-plačialapiai medynai, priesmėlinguose – eglingi pušynai, o smėlinguose – pušynai. Miškų augimvietes pavertus žemės ūkio naudmenomis, sąlygos augti augalams kalvų viršūnėse, vidurinėse šlaitų dalyse, papėdėse, įvairios ekspozicijos šlaituose pasidarė labai skirtingos. Tai gerai matyti iš piktžolių. Daugiausia piktžolių šlaitų papėdėse, suneštiniame dirvožemyje, nes čia būna ne tik drėgnesnės, bet dažnai ir maistingesnės augimvietės. Labiausiai nuardytose vidurinėse šlaitų dalyse augalų reta (tik 20% papėdžių tankumo). Kalvotajame moreniniame žemėvaizdyje aptinkama įdomių egzotinių augalų, nedirbamų kalvų sauslankėse –  net kai kurių kalnų augalų.

== Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis ==

[[Vaizdas:Zizmai village.jpg|miniatiūra|245x245px|Antropogenizuotas - kaimiškasis kultūrinis kraštovaizdis. Žižmų gatvinis kaimas.]]

[[Vaizdas:Vilnius Modern Skyline At Dusk, Lithuania - Diliff.jpg|miniatiūra|305x305px|Antropogeninis - miestietiškas kultūrinis kraštovaizdis. Vilniaus miestas.]]