Faustas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kalbos klaidų taisymas. |
skyryba |
||
Eilutė 10:
== Siužetas ==
[[Vaizdas:Kersting - Faust im Studierzimmer.jpg|miniatiūra|220px|Faustas savo kambaryje (Georg Friedrich Kersting paveikslas [[1829]] m.)]]
„Fausto“ veiksmą Gėtė pradeda prologu danguje: čia [[šėtonas]] Mefistofelis susilažina su Dievu, kad jam pavyks atitraukti Fausto [[siela|sielą]] nuo aukštų siekių ir priversti tenkintis žemiškais dalykais („…galų gale tas jūsų mulkis laižys rangydamasis dulkes“). Šiam reikalui Dievas palieka velniui laisvas rankas, kaip ir Jobo atveju.
Patsai Faustas pirmąsyk pasirodo scenoje kaip [[mokslininkas]] savo naktiniame kabinete. Paskui jis [[Velykos|Velykų]] dieną vaikštinėja su padėjėju Vagneriu ir jam pasakoja, kaip esąs nepatenkintas tradiciniu mokslu ir apskritai biurgeriško gyvenimo ribotumu. Tokios nuotaikos – tai ženklas Mefistofeliui, kad jau metas. Jis apsimetęs pudeliu įsliūkina („Už šunį gyvenu blogiau“) ir įkalba Faustą sudaryti sutartį – už tai padėsiąs jam perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas Faustas užrašo jam [[siela|sielą]], bet priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: / „O, stabtelėk, akimirksni žavingas,“ – / Tai kuo greičiau užnerk man grandines“. Po satyrinių ekskursų į universiteto miestelį parodant tenykščius papročius (scena su mokiniais ir lėbavimas Auerbacho rūsyje) Faustas paverčiamas jaunu [[dabita]]. Nuo to prasideda Gretchen (Margaritos) istorija, sudaranti pirmąją „Fausto“ dalį.
| |||