Kraštovaizdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Vizualus redagavimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32:
 
=== Molingosios lygumos ===
[[Vaizdas:Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio tipai.jpg|miniatiūra|256x256px|A. Basalyko išskirti gamtiniai raštovaizdžiaikraštovaizdžiai (žemėvaizdžiai): I – moreninė lyguma; II – prieledyninė ežerinė lyguma; III – senovinė eliuvinė lyguma; IV ž prieledyninė upinė (zandrinė) lyguma; V – kalvotoji moreninė ežeringa aukštuma; VI – kalvotoji moreninė slėniuota aukštuma; VII – jūrinė lyguma; VIII – deltinė lyguma; IX – upių slėniai. Apačioje kairėje – sintetiniai landšaftų tipų profiliai, kuriuose pavaizduota medžiaginis pamatas bei miško augalija.]]
Moliningąsias lygumas sudaro: moreninės lygumos (apima 42% Lietuvos teritorijos) ir prieledyninės ežerinės lygumos (13,2% Lietuvos teritorijos).
 
Eilutė 90:
Pajūrinių lygumų žemėvaizdžiai užima nedidelį plotą. Jų medžiaginį pamatą sudarė ir dabar tebeformuoja šiuolaikiniai geomorfologiniai procesai (jūra, vėjas, upių deltinė akumuliacija).
 
'''Jūrinės lygumos žemėvaizdis:''' Jūrinė lyguma – tai originaliausias žemėvaizdis, kurio originalumą nulėmė jūros ir vėjų sąveika. Pajūrio tyrinėtojas V. Gudelis rašosavo (1957)darbuose pastebi, kad Kuršių nerijos ir visa Lietuvos priekrantė, būdama nevienodo statumo, dinaminiu atžvilgiu yra nevienalytė. Vienur bangos dar pajėgia krantą abraduoti (ardyti), kitur visą energiją išeikvoja tik sąnašoms pernešti palei krantą, o kai jau nepajėgia visų sąnašų pervilkti – vyksta akumuliacija (medžiagų kaupimasis).
 
Paplūdimio smėliai vyraujančių vėjų genami tolyn, daugiausia į rytus. Ilgainiui iš jų nerijoje susidarė pakrantės kopos, taip pat didysis kopų kalvagūbris. Iš jūrinių smėlių taip pat susiformavo nerijos palvė, litorininės terasos ir kt. Jūrinės lygumos žemėvaizdžio medžiaginė sudėtis tapo labai vienoda (įvairaus stambumo smėliai).