Miškas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 63:
* '''Mėlyngiris'''. Būdingas žemesniam reljefui, todėl pasitaiko visoje Lietuvos teritorijoje. Miško paklotė būna 6–12 cm storio. Humusingas horizontas iki 15 cm storio, dirvožemis gerai pralaidus gruntiniams vandenims. Šio tipo miškuose vyraujantys medynai yra eglės, beržai, drebulės, trakas retokas, bet pomiškyje auga daug eglių. Iš puskrūmių vyrauja mėlynės, bet gausu ir [[avietė|aviečių]], [[kupstinė šluotsmilgė|kupstinių šluotsmilgių]]. Samanų danga vešli, jos sudaro apie 30 proc. paklotės.
 
== '''Žaliagiris.'''<!-- Pasvalio krašto molingose lygumose didelę dalį miškų sudaro žaliagiriai. --> Šiuose miškuose medynus sudaro eglės, beržai, drebulės, ąžuolai, [[uosis|uosiai]] ir kt. Žolinė danga labai įvairi, tačiau čia auga daugiau [[higrofitas|higrofitų]], t. y. šlapias vietas mėgstantys augalai. Pavasarį gausu [[plukė|plukių]]. Samanų danga negausi. Žaliagiriai būna lygumų rajonuose, kur dirvožemiai velėniniai glėjiški priemoliai bei [[molis|moliai]], nelaidūs vandeniui.Uosynų nebetekome.Jų vietoje auga mūsų įveisti ąžuolynai,eglynai.Savaimia atsikuria beržynai, drebulynai ==
 
* '''Paraistis'''. Tokio tipo miškai auga reljefo įdubimuose, [[žemapelkė|žemapelkių]] pakraščiais. Čia dirvožemiai – velėniniai ir puveniniai jauriniai glėjiniai. Paklotėje žolinė danga sudaro 20-60 proc. Vyrauja [[siauralapis lendrūnas]], gausu [[Papartis|paparčių]], [[asiūklis|asiūklių]], viksvų ir kt. augalų. Samanų rūšinė sudėtis nedidelė. Trake auga [[šaltekšnis|šaltekšniai]], [[karklai]], šermukšniai, pomiškyje vyrauja eglaitės.