Durpės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
[[Lietuva|Lietuvoje]] aptikta daugiau nei 40 rūšių durpių. Labiausiai paplitę žemapelkinės durpės, kurios sudaro apie 60 % visų durpių išteklių. Iš jų daugiausia randama raistinio potipio alksninės rūšies durpės. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % durpių išteklių. Iš jų gausiausią dalį sudaro plyninės durpės, tarp kurių vyrauja fuskuminė rūšis.{{šaltinis|{{VLE|V|224-225||Durpės}}}}
{{tvarkyti}}
== Lietuvoje==
Tarybiniais laikais durpių gavyba Lietuvoje užėmė svarbią vietą energetikos sektoriuje. Iki 1990 m. Lietuvos durpių pramonė per metus pagamindavo 3-4 mln. t. durpių žaliavos. Tai bene 6 kartus didesni kiekiai nei nepriklausomoje Lietuvoje. Durpių pramonės pagaminta produkcija buvo plačiai naudojama žemės ir šilumos ūkyje. Ypatingą pagreitį durpių išteklių gavyba pasiekė aštuntajame dešimtmetyje. 1970 m. Lietuvoje kurui buvo iškasta net 1,545 mln. t., o bendra durpių kasyba 1971-1981m. sudarė 31,912 mln. t. Jau kitame dešimtmetyje durpių išteklių gavybos kiekiai smarkiai sumažėjo. 1987 m. kurui buvo iškasta tik 0,125 mln. t. durpių. Iki 1985 m., išsekus ištekliams, apleisti 58 durpynai (iš jų 19 pramoninių), o iki 1988 m. – dar vienas durpynas. Tik nedidelė dalis durpynų ploto buvo paversta kultūrine pieva ar ganykla.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę durpių pramonė, kaip ir daugelis kitų ūkio šakų, išgyveno sunkų periodą. Daugiausia durpių naudojusios didelės fermos buvo likviduotos, išaugus durpių pervežimo kainoms, sumažėjo ir kita jų paklausa. 1995-1997 m. durpių buvo iškasama tik šiek tiek daugiau nei tarpukario Lietuvoje – 250-280 tūkst. t. Situacija pagerėjo Lietuvai užmezgant ryšius su užsienio rinkomis. Tai paskatino durpių pramonei persiorientuoti į substratų gamybą. Šiandien Lietuvos durpių pramonės atstovai importuoja brangias trąšas, gamina durpių substratą, tokiu būdu sukurdami papildomą durpių vertę.
2008-2010 m. laikotarpyje durpių gavyba sparčiai krito dėl Pasaulinės ekonominės krizės, kuri Lietuvos rinką bei pramonę šiuo laikotarpiu ypač paveikė. Likusę laikotarpio dalį pramonė stabilizavosi ir durpių gavyba palaipsniui augo. Lyginant 2005 ir 2015 metus durpių gavybos mastai buvo panašūs, 2015 m. kiek mažesni.
Vertinant sezono periodus, pastebima, kad didžiausia durpių gavyba vyksta vasaros metu dėl palankiausių gamtinių sąlygų, tinkančių eksploatuoti durpes. Ypatingai daug durpių išgaunama birželio mėnesį. Liepos mėnesį durpių gavyba stipriai sumažėja dėl hidrometeorologinių sąlygų – per didelio kritulių kiekio, dėl kurio durpių eksploatacija tampa apribota. Mažiausi durpių gavybos mastai fiksuojami žiemos sezono metu.
Konkretizuojant durpių gavybą Lietuvos vidinėje erdvėje, pastebima, kad daugiausiai durpių išgauna Šilutės bei Tauragės savivaldybės. Šilutės savivaldybėje nustatyta pati didžiausia durpių išteklių gavyba (502,9 tūkst. m<sup>3</sup>). Dideli gavybos mastai būdingi ir Šiaulių rajono savivaldybei (348,9 tūkst. m<sup>3</sup>). Svarbu paminėti būdingas tendencijas – daugelyje savivaldybių durpių išteklių gavyba nevykdoma.
== Lietuvos durpių gavybos kiekių palyginimas su užsienio šalimis ==
Durpių ištekliai yra išplitę visame pasaulyje, todėl skirtingos šalys vykdo eksploatavimus bei vysto šių išteklių produktų gamybą. Tačiau dėl nevieningo durpių išteklių pasiskirstymo pasauliniu mastu, dėl gamtinių sąlygų bei politinių interesų, vienų šalių gavybos kiekiai yra didesni, kitų – mažesni. Nuo durpių gavybos priklauso ir durpių gamybos apimtys. Todėl yra svarbu analizuoti skirtingų valstybių durpių išteklių gavybos kiekius bei palyginti juos su Lietuvos durpių gavybos statistiniais duomenimis. Žemiau pateikiama durpių gavybos lentelė nurodanti gavybos mastus skirtingose šalyse vienerių metų laikotarpyje, 2006 m.
{| class="wikitable"
|-
! Šalis !! Išgaunami kiekiai (tūkst. t.)
|-
| Airija|| 4200
|-
| Estija|| 930
|-
| Latvija|| 1380
|-
| Lenkija|| 760
|-
| Lietuva|| 390
|-
| Norvegija|| 480
|-
| Suomija|| 7500
|-
| Švedija|| 3600
|-
| Vokietija|| 3000
|-
|}
== Šaltiniai ==
* Grigelis A. ir Kadūnas V. (red.) Lietuvos geologija. (1994). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Monografija. 290 p
== Nuorodos ==
* http://atlas.cid.harvard.edu/about/#origin
* http://www.asocdurpes.lt/apie-durpes
== Šaltiniai ==
| |||