Germanų prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 280:
* Jotas žymimas kaip ''j'' {{IPA|/j/}}. Pažymėtina, kad indoeuropiečių prokalbės formose šis garsas, tiksliau – pusbalsis, ne [[Priebalsis|priebalsis]], žymimas kaip ''y'' arba ''i̯''; čia vartojamas ''j'' nerodo jokio išties įvykusio šio garso tarties pokyčio.
* Ilgieji balsiai žymimi brūkšniu virš raidės, pvz., ''ō''. Kai reikia atskirti, [[TFA]] {{IPA|/ɛː/}} ir {{IPA|/eː/}} atitinkamai [[Perraša|transkribuojami]] kaip ''ē¹'' ir ''ē²''. ''ē¹'' kartai perteikiamas kaip ''æ'' arba ''ǣ'', bet čia tokia rašyba nepalaikoma.
* Superilgieji balsiai pažymėti [[Cirkumfleksas|cirkumfleksu]], pvz., ''ô''. Kitoje literatūroje jie užrašomi su dviem
* Sekant D. Rindžu (D. Ringe), [[Nazalizacija|nosiniai]] balsiai pažymėti [[Nosinė|kableliu po raide]], pvz., ''ǫ̂'' {{IPA|/õːː/}}. Labai dažnai literatūroje jie perteikiami tiesiog po balsio prirašant raidę n. Vis dėlto taip gali pasidaryti neaišku, ar čia pažymėtas žodžio galo nosinis balsis, ar žodžio galo paprastas prieš {{IPA|/n/}} einąs balsis, kurių skyrimas yra [[Fonema|foneminis]]. Kai kuriuose šaltiniuose nosiniams balsiams žymėti vartojama ir [[tildė]] (''ã'', ''ĩ'', ''ũ''…).
* [[Dvibalsis|Dvibalsiai]] perteikiami kaip ''ai'', ''au'', ''eu'', ''iu'', ''ōi'', ''ōu'' ir galbūt ''ēi'', ''ēu''.<ref>Dėl ''eu'' ir ''iu'' žr. {{harvnb|Cercignani|1973}}.</ref> Vis dėlto, kai balsiai eina prieš atitinkamą pusbalsį, jie tampa ''ajj, aww, eww, iww''. ''u'' rašomas kaip ''w'' tarp balsių ir ''j''. Toks rašybos susitarimas grįstas Rindžo ({{harvnb|Ringe|2006}}) vartosena.
| |||