[['''Aloisas AlzheimerisAlzhaimeris''' (''Alois Alzheimer'', [[1864]] - [[en:Aloysius Alzheimer1915]] (1864-1915mm.) yra- žinomasVokietijos medikas. Žinomas dėl savo veiklos nagrinėjant ankstyvąją demencijos formą. Be to, jo pomėgiai buvo gamtos istorija ir botanika.
==Mokslinė veikla==
'''A. Alzheimeris'''Alzhaimeris pradėjo savo medicinos mokslus [[Berlynas|Berlyne]] ir mokėsi [[ViurcburgasViurcburgo universitetas|Viurcburgo]] ir [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno]] universitetuose. NisslasNislas ir [[Aloisas Alzheimeris|Alzheimeris]] kartu atliko išsamų nervų sistemos patologijos tyrimą, ypač domėjosi [[smegenų žievėsžievė]]s anatomija. 1902 m. [https://en.wikipedia.org/wiki/[Emil_Kraepelin|Emilis KraepelinasKrepelinas]] pakvietė '''A. Alzheimerį''' dirbti su juo HeidelbergoHaidelbergo universitetinės psichiatrijos klinikoje. 1903 m. abu persikėlė dirbti į universiteto psichiatrijos kliniką [[Miunchenas|Miunchene]]. Būtent tais metais A. AlzheimerisAlzhaimeris apibūdino [[Alzheimerio liga|AlzheimerioAlzhaimerio ligą]]. Jis taip pat aprašė aterosklerozės[[aterosklerozė]]s smegenų pokyčius, nervų ląstelių praradimą korpuso juostoje sergant [[Hantingtono liga]] ir smegenų pokyčius sergant [[Epilepsija|epilepsija]].
[[1906 m.]]. A. Alzheimeris pateikė preliminarią savo histologinių tyrimų išvadą [[Tiubingenas|Tiubingene]] apie 51 metų amžiaus moterį, kuri sirgo ankstyvosios [[Demencija|demencijos]] forma ir mirė per ketverius metus nuo ligos atsiradimo.
Jis paskelbė savo išvadas [[1907]] m.|1907 m]]., pranešdamas apie smegenų pažeidimus. Vėlesniais savo karjeros metais A. AlzheimerisAlzhaimeris sutelkė dėmesį į glialinių ląstelių pokyčius. Jo žinomiausi darbai buvo apie "Westphal-Strümpell" smegenų pseudosklerozę, dabar žinoma kaip Vilsono liga. A. Alzheimeris mirė sulaukęs 51 metų nuo širdies nepakankamumo po [[Endokarditas|endokardito]].<ref>[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21350079 Alois Alzheimer (1864-1915) and the Alzheimer syndrome]</ref>
