14:12, 15 birželio 2018 versija taisyti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai pridėtas šaltinis ← Prieš tai darytas keitimas		21:03, 11 lapkričio 2018 versija taisyti anuliuoti Petit Paulus (aptarimas \| indėlis) 100 keitimai Papildžiau straipsnį dalimi apie politinius ir filosofinius veikalus Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 32: }} '''Dantė''' (''Dante Alighieri'', [[1265]] m. [[liepos 1]] d. – [[1321]] m. [[rugsėjo 13]] ar [[rugsėjo 14\|14]] d.) – ~~[[Florencija\|Florencijos]]~~italų poetas, prozininkas, moralės filosofas ir politinis mąstytojas.{{šaltinis\|{{VLE\|IV\|471-472\|\|Dainius Būrė. Dante, Dante Alighieri (Dántė Aligjeris)}}}} JoGeriausiai ~~žymiausias~~žinomas yra jo kūrinys „[[Dieviškoji komedija]]“. ~~yra~~Ši poema ~~laikomas~~laikoma ~~geriausiu~~svarbiausiu [[~~Europa~~Viduramžiai\|~~Europos~~viduramžių]] ~~literatūriniu kūriniu parašytu~~ [[~~viduramžiai~~Europa\|Europos]]s grožinės literatūros kūriniu. „[[Dieviškoji komedija]]“ pasakoja apie Dantės kelionę per pragarą ir skaistyklą į rojų pas jo mylimąją Beatričę. == Biografija == Dantė gimė Florencijos aristokratų šeimoje [[1265]] m. Jo tikrasis vardas – Durantė, kurį jis sutrumpino į Dantę ir padarė savo literatūriniu slapyvardžiu. Tais laikais [[Italija\|Italijoje]] vyko politinės kovos dėl krašto susivienijimo. Varžėsi dvi partijos – [[Gvelfai]] ir [[Gibelinai]]. Rašytojas, būdamas veiklus, kaipmat įsitraukė į politinį gyvenimą ir tapo Gvelfų šalininku. XIII a. pabaigoje Gvelfai paėmė valdžią į savo rankas, bet, dėl kilusių nesutarimų, skilo į baltuosius ir juoduosius. Juodieji laimėjo, o baltieji buvo ištremti. Tarp baltųjų buvo ir Dantė. Jis buvo ištremtas iš Florencijos. Gyvendamas tremtyje, poetas ilgėjosi savo gimtojo miesto ir norėjo parvykti atgal. [[1316]] m. atsiranda tokia galimybė, bet sąlygos buvo labai žeminančios, o jis, būdamas išdidus ir principingas, pasirinko tremtinio dalią. Tad Dantė gyveno įvairiuose Italijos miestuose. Eilutė 43: [[1277]] m. kai Dantei buvo dvylika metų, jis buvo prižadėtas ''Gemmai'', Messer Manetto Donati dukteriai. Tais laikais vedybų sutartys buvo gan dažnos. Ši svarbi ceremonija netgi reikalaudavo formalių aktų, patvirtintų notaro. Dantė su Gemma susilaukė keleto sūnų. Kaip dažnai nutinka su žymiais žmonėmis, daug vaikų galėjo būti Dantės palikuonys. Tačiau, manoma, kad Jacopo, Pietro ir Antonia tikrai buvo Dantės vaikai. Antonia tapo vienuole ir buvo pavadinta seserimi Beatriče. Kitas vyras, Giovanni, spėjama buvo Dantės sūnus ir buvo kartu su juo tremtyje, bet dar abejojama šiuo spėjimu. Pirmasis Dantės kūrinys – eilėraščių knyga „Naujasis gyvenimas“, parašyta dar Florencijoje ~~apie~~ir apimanti eilėraščius parašytus nuo [[1283 m.\|1283]] m. iki [[1292]] m. Tai meilės lyrika su autobiografiniais motyvais. Jau šiame rinkinyje atsispindi Dantės poetinio mąstymo ypatumai, kurie dar labiau atsiskleis vėlesnėje kūryboje. Tai skaičių simbolika, didžiulė emocinė įtampa, paslaptingumo ir pagarbos aura apgaubtas Beatričės paveikslas. Dantės palikimas apima ne tik poeziją, bet ir teorinius veikalus apie retoriką, moralės filosofiją ir politinę filosofiją. Dantė buvo gerai susipažinęs su klasikiniais antikos kūriniais. Be to, nors tai ir nebuvo įprasta už dvasininkų luomo ribų, jis puikiai išmanė scholastinę filosofiją ir teologiją. Dantė mirė [[1321]] m. [[Ravena\|Ravenoje]].

Dante: Skirtumas tarp puslapio versijų