Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Iulius (aptarimas | indėlis)
S gramatinės klaidos!!
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Neenciklopedinio paveikslėlio šalinimas.
Eilutė 93:
# [[Paprastoji pušis]] (''Pinus sylvestris''), (''Scots Pine''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] (''Pinaceae'') šeimos, [[Pušis|pušų]] (''Pinus'') genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 30–35 m aukščio ir su 1 m kamieno skersmeniu. Rečiau iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmeniu. Gyvena 300–500 metų, yra išgyvenusių iki 780 metų amžiaus. [[Kiauneliškio gamtinis rezervatas|Kiauneliškio gamtiniame rezervate]] auga '''44 m''' ir (1,3 m aukštyje) 66 cm kamieno skersmens apie 200 metų amžiaus aukščiausia Lietuvoje [[Kiauneliškio dviviršūnė pušis]]. Dėl vykdomos žalingos Lietuvos natūraliems miškams verslinės [[miškininkystė]]s, kada dėl komercinių tikslų Lietuvos miškų plantacijose daugiausia sodinami tik paprastosios pušies sodinukai, ji yra tapusi dažniausia Lietuvoje augančių medžių rūšimi.
# [[Paprastoji eglė]] (''Picea abies''), (''Norway Spruce''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] (''Pinaceae'') [[Šeima (biologija)|šeimos]], [[Eglė|eglių]] (''Picea'') [[Gentis (biologija)|genties]] visžalis spygliuotis medis. Tai viena [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Europa|aukščiausių vietinių Europos medžių rūšis]] ir potencialiai aukščiausiai galintis užaugti Lietuvos savaiminis medis, kuri paprastai užauga ~ 30 m, bet prie palankių klimatinių sąlygų, tinkamame dirvožiamyje kitose Europos vietovėse kartais pasitaiko iki 63 m aukščio su masyviais kamienais šių medžių. Dažniausias [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmuo]] iki 70 cm, rečiau 100 cm ir labai retai iki 150-200 cm. Gyvena 250–300, maksimaliai bet labai retai iki 500-600 metų. Deja, Europoje ir Lietuvoje esant intensyviam miškų kirtimui, aukščiausių, masyviausių matmenų bei seno amžiaus šių medžių neišlieka bei ateityje neišaugs, jeigu nebus sustabdyta intensyvi miškininkystė, kada jos kirsti pradedamos vos sulaukusios brandos. Lietuvoje paprastųjų eglių leidimas kirtimui amžius 61-80 metų, lyginant žmogaus amžiumi, tai labai jauni medžiai. Dabar aukščiausia Lietuvoje yra [[Noriūnų miško eglė|Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė]], auganti [[Norūnų miškas|Norūnų miške]] esančiame [[Balkasodžio botaninis draustinis|Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje]] ([[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus sav.]]), jos aukštis '''44,3 m''', kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 205 cm, kamieno [[Diametras|skersmuo]] 1,3 m aukštyje - 62 cm. Dar aukštesnė - '''46 m''' aukščio buvo nupjauta [[1997]] metais. Dėl vykdomos žalingos Lietuvos natūraliems miškams verslinės miškininkystės, kada dėl komercinių tikslų Lietuvos miškų plantacijose labai dažnai sodinami tik paprastosios eglės sodinukai, ji yra tapusi antra pagal dažnumą Lietuvoje augančių medžių rūšimi.
# [[Europinis kukmedis]] (''Taxus baccata''), (''English Yew''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kukmediniai|kukmedinių]] (''Taxaceae'') šeimos, [[Kukmedis|kukmedžių]] (''Taxus'') genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Tikėtina kad išgyvena apie 2000 metų, bet anot kai kurių šaltinių, pasitaiko išgyvenusių 4000-5000 ar daugiau metų. Visos augalo dalys, išskyrus [[Sėklamakštė|sėklamakštę]], [[nuodingieji augalai|nuodingos]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]]. Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] 0(Ex) kategoriją. Lietuvoje auga tik parkuose bei sodybose, natūralioje gamtoje išnaikintas.
# [[Europinis maumedis]] (''Larix decidua''), (''European Larch''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] (''Pinaceae'') šeimos, [[Maumedis|maumedžių]] (''Larix'') genties medis. Užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m [[Diametras|skersmens]] [[Kamienas|kamienu]], nors vidutiniškai pasitaiko 25–45 m aukščio ir su 1 m skersmens kamienais. Paprastai išgyvena iki 600, nors yra pasitaikiusių ir 850 metų amžiaus senumo medžių. Didžiausias [[maumedynas]] Lietuvoje bei aukščiausi maumedžiai auga [[Degsnės maumedynas|Degsnės maumedyne]], kuriame auga ir [[Sąrašas:Lietuvos_išskirtiniai_medžiai#Auk.C5.A1.C4.8Diausi_med.C5.BEiai_Lietuvoje|aukščiausias Lietuvos medis]] ([[Degsnės miško maumedis]]) - '''49 m''' aukščio<ref>[http://www.zurnalasmiskai.lt/assets/files/Gamtos_Lobiai1206_m.pdf] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis</ref>, jo [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmuo]] (1,3 m aukštyje) - 59 cm. Tai ganėtinai jaunas medis, manoma jam apie 152 metai (pagal [[2012]] m.). Istoriniai šaltiniai teigia, kad istoriniais laikais šie maumedžiai yra augę pietinėje Lietuvoje ir šiaurinis jų pakraštys siekė [[Kaunas|Kauną]], nuo kurio per [[Aukštadvaris|Aukštadvarį]] linija ėjo iki [[Lyda|Lydos]].
# [[Paprastasis bukas]] (''Fagus sylvatica''), (''Common Beech''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] (''Fagaceae'') šeimos, [[Bukas|bukų]] (''Fagus'') genties [[Lapas|lapus]] metantis [[medis]]. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 metrų, kamieno skersmuo siekia 1,5 m, rečiau 2 m. Amžius 150–200, kartais ir virš 300 metų ir ilgiau. Šiaurės rytų populiacijos riba pasiekusi pietvakarių Lietuvą ([[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]), o šylant [[Lietuvos klimatas|Lietuvos klimatui]], jų populiacijai palankios sąlygos ir tolimesniam plitimui<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2011/mg2011-089.pdf.] Žurnalas '''Mokslas ir Gyvenimas''' 2011 Nr.8-9 „''Didžiosios miškų medžių kelionės''“. ''Dr. Alfas PLIŪRA, Jurata BUCHOVSKA LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyrius''</ref>.
Eilutė 171:
# [[Ilgakekis serbentas]] (''Ribes spicatum''), (''Nordic Redcurrant'' arba ''Downy Currant''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, agrastinių (''Grossulariaceae'') šeimos, serbentų (''Ribes'') genties lapus metantis krūmas. Užauga iki 1,5 m, rečiau iki 2 m aukščio. Uogos rūgščios, valgomos.
# [[Kalninis serbentas]] (''Ribes alpinum''), (''Alpine Currant''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, agrastinių (''Grossulariaceae'') šeimos, serbentų (''Ribes'') genties lapus metantis krūmas. Užauga 80-160 cm, maksimaliai iki 250 cm ir išsikeroja iki 1,5 m skersmeniu į plotį. Uogos nevalgomos.
# [[Paprastasis žalčialunkis]] (''Daphne mezereum''), (''Mezereon''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Timelėjiniai|timelėjinių]] šeimos, [[Žalčialunkis|žalčialunkių]] genties neaukštas krūmas. Užauga 40-125 cm, ar iki 150 cm aukščio. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Visas augalas labai [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
# [[Paprastasis raugerškis]] (''Berberis vulgaris''), (''Jaundice Berry'' arba ''European barberry''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Raugerškiniai|raugerškinių]] šeimos, [[Raugerškis|raugerškių]] genties vasaržalis, dygliuotas, tankus krūmas. Užauga nuo 1 m iki 2,5 m aukščio.
# [[Karpotasis ožekšnis]] (''Euonymus verrucosus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Smaugikiniai|smaugikinių]] šeimos, [[Ožekšnis|ožekšnių]] genties krūmas. Užauga iki 2,5 m aukščio.
Eilutė 183:
Savaime augančių [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškuose]], laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse, soduose vietinių krūmokšnių sąrašas - 12 rūšių:
# [[Tyrulinė erika]] (''Erica tetralix''), (''Cross-Leaved Heath''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Erika|Erikų]] (''Erica'') genties augalas. 15-50 cm aukščio krūmokšnis. Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].
# [[Siauralapė balžuva]] (''Andromeda polifolia''), (''Bog Rosemary''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, monotipinės '''balžuvos''' (''Andromeda'') genties augalų rūšis. Žemaūgis (15-60 cm) krūmokšnis su toli šliaužiančiu [[šakniastiebis|šakniastiebiu]]. Augalas [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
# [[Gailis|Pelkinis gailis]] (''Ledum palustre''), (''Wild Rosemary'' arba ''Marsh Labrador Tea''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Rododendras|Rododendrų]] (''Rhododendron'') genties augalas. [[Visžaliai augalai|Visžalis]] daugiametis, aukštas krūmokšnis užaugantis nuo 50 cm iki 150 cm aukščio. Augalas [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
# [[Vaivoras]] (''Vaccinium uliginosum''), (''Bog Bilberry'' arba ''Northern Bilberry''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Šilauogė|šilauogių]] (''Vaccinium'') genties augalas. Užauga iki 100 cm.
# [[Mėlynė]] (''Vaccinium myrtillus''), (''Common Bilberry'' arba ''Blue Whortleberry''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Šilauogė|šilauogių]] (''Vaccinium'') genties augalas. Užauga 10-60 cm aukščio. Išgyvena apie 30 metų.
Eilutė 192:
# [[Miltinė meškauogė]] arba arkliauoge, kiauluoge (''Arctostaphylos uva-ursi''), (''Kinnikinnick''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Meškauogė|meškauogių]] (''Arctostaphylos'') genties visžalis krūmokšnis. Augalas prigludęs prie žemės 60 cm. Dažna pietryčių Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje apyretė, kitur visai neaptikta.
# [[Juodoji varnauogė]] (''Empetrum nigrum''), (''Black Crowberry''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Varnauogė|varnauogių]] (''Empetrum'') genties visžalis, daugiametis, šliaužiantis augalas. Stiebas plonas iki 100 cm ilgio.
# [[Durpyninis bereinis]] (''Chamaedaphne calyculata''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Bereinis|bereinių]] (''Chamaedaphne'') genties augalų rūšis. Visžalis, apie pusės metro aukščio krūmokšnis. Augalas [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
# [[Šilinis viržis]] (''Calluna vulgaris''), (''Common Heather'' arba ''Ling''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[Viržis|viržių]] (''Calluna'') genties vienintelė rūšis. Krūmokšnis apie 0,2-0,7 m, rečiau iki 100 cm aukščio. Paprastai išgyvena iki 25 metų, bet yra žinoma išgyvenusių (ne Lietuvoje) iki 50 metų.
 
Eilutė 212:
# [[Paprastasis čiobrelis]] (''Thymus serpyllum''), (''Breckland Thyme''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Notreliniai|notrelinių]] arba [[Notreliniai|lūpažiedžių]] (''Lamiaceae'') šeimos, [[Čiobrelis|čiobrelių]] (''Thymus'') genties puskrūmis. Užauga 10–13 cm aukščio.
# [[Keturbriaunis čiobrelis]] (''Thymus pulegioides''), (''Lemon Thyme''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Notreliniai|notrelinių]] arba [[Notreliniai|lūpažiedžių]] (''Lamiaceae'') šeimos, [[Čiobrelis|čiobrelių]] (''Thymus'') genties puskrūmis. Užauga 20-30 cm aukščio.
# [[Karklavijas]] (''Solanum dulcamara''), (''Bittersweet''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bulviniai|bulvinių]] (''Solanaceae'') šeimos [[kiauliauogė|kiauliauogių]] (''Solanum'') genties daugiametis, [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]] [[nuodingieji augalai|nuodingas]] puskrūmis. Užauga 50-150 cm aukščio.
# [[Paprastasis amalas]] arba Laumės šluota (''Viscum album''), (''Common Mistletoe'' arba ''European Mistletoe''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Amaliniai|amalinių]] (''Viscaceae'') šeimos, [[Amalas (gentis)|amalų]] (''Viscum'') genties [[Visžaliai augalai|visžalis]] krūmas. Užauga 30-100 cm skersmens. Šis [[augalas]] [[nuodingieji augalai|nuodingas]] [[Vaizdas:Hazard_T.svg|32px|Nuodinga]].
 
== [[Lietuva|Lietuvos]] vietinė [[liana]] ==