Vytautas Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 88.119.156.124 (Aptarimas) darytas keitimas 5466827
Žyma: Anuliuoti
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas
Eilutė 48:
== Jogailos vietininkas Lietuvoje ==
 
Iki [[1392|labaiiiii]] m. faktiškai kovą dėl valdžios Lietuvoje laimėjo Vytautas, kurį palaikė ir Lietuvos politinispolitiniai byrkuc elitasiai.<ref>Kiaupienė, Petrauskas (2009), p. 31–33.</ref> Lenkijos didikai buvo nepatenkinti tuo, kad naujasis karalius turi nuolat rūpintis Lietuvos reikalais. Buvo aišku, kad vidaus karas užtruks ir neatneš jokios naudos Lenkijai. 1392 m. Jogaila nusiuntė Mazovijos kunigaikštį Henriką pas Vytautą su pasiūlymu paskirti jį savo vietininku Lietuvoje vietoje Skirgailos. Vytautas sutiko ir vėl nutraukė santykius su Ordinu. Jis vėl sudegino kelias Ordino pilis ir grįžo į Vilnių. [[1392]] m. pagal [[Astravos sutartis|Astravos sutartį]] Vytautas atgavo visą Kęstučio tėvoniją, įskaitant Trakus, ir išsikovojo teisę valdyti visą [[LDK]] kaip Jogailos vietininkas. Po Vytauto mirties visos jo žemės ir valdžia turėjo grįžti Jogailai.
 
Tuo pačiu metu Vytautui teko gintis ir nuo Vokiečių ordino puolimų (1392–1394 m.). Siekdamas nutraukti Ordino antpuolius 1398 m. Vytautas sudarė su Ordinu [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]]. Pagal šią sutartį Vytautas perleido Ordinui Žemaitiją bei padėjo ją užimti ir numalšinti žemaičių pasipriešinimą.<ref>'''Baltic Crusades'''. In: Murray (2006), P.149.</ref> Vytauto valdžia Lietuvoje tiek sustiprėjo, kad [[1398]] m. Salyne Lietuvos bajorai ir didikai jį paskelbė Lietuvos karaliumi. Taip buvo atmestos Lenkijos pretenzijos į Lietuvą kaip į vasalinę valstybę, nors Vytautas šio įvykio nesureikšmino ir jį galima laikyti greičiau Lietuvos kilmingųjų ištikimybės Vytautui demonstracija.<ref>Kiaupienė, Petrauskas (2009), p. 380.</ref>