Gobio dykuma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9:
| Žemėlapis = China_edcp_relief_location_map_Gobi_de.jpg
}}
'''Gobio dykuma''' ({{mn|Говь}}, {{zh|戈壁|gē bì}}) – didelė dykuma pietiniame [[Mongolija|Mongolijos]] ir šiauriniame [[Kinija|Kinijos]] regionuose
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm [[Krituliai|kritulių]]. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių [[Asilas|asilų]].
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių [[Fosilija|fosilijų]], įskaitant ir [[Dinozauras|dinozaurų]] fosilijas.
== Geografija ==
Gobio dykuma apima didžiają dalį [[Mongolijos plynaukštė]]s. Ji yra išsidėsčiusi pietinėje ir rytinėje [[Mongolija|Mongolijos]] dalyje, o Kinijoje užima vakarinę [[Vidinė Mongolija|Vidinės Mongolijos]] dalį, [[Gansu]] provincijos šiaurės rytinį pakraštį bei [[Sindziangas|Sindziango]] provincijos šiaurinę dalį.
Vakaruose dykuma pereina į [[Kazachijos stepė|Kazachų stepę]], o pietvakariuose - į [[Taklamakanas|Taklamakano]] dykumų sistemą. Šiaurėje ją uždaro [[Altajaus kalnai]] ir Mongolijos stepės ([[Selenga|Selengos baseinas]] bei [[Amūras (upė)|Amūro baseinas]]), o rytuose - [[Hingano kalnai]]. Į pietus nuo dykumos yra [[Hesi koridorius]] ir [[Tibeto plynaukštė]]. Ryčiau plyti [[Šiaurės Kinijos lyguma]], nuo kurios dykumą istoriškai skiria [[Didžioji Kinijos siena]].
Dykuma nėra vieninga. Pagrindinės jos išskiriamos dalys yra [[Altajaus Gobis]], [[Rytų Gobis]], [[Alašanas]], [[Gurbantiungiutas]], ir [[Ordosas]].
== Pavadinimas ==
|