Gobio dykuma: Skirtumas tarp puslapio versijų

846 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
| Žemėlapis = China_edcp_relief_location_map_Gobi_de.jpg
}}
'''Gobio dykuma''' ({{mn|Говь}}, {{zh|戈壁|gē bì}}) – didelė dykuma pietiniame [[Mongolija|Mongolijos]] ir šiauriniame [[Kinija|Kinijos]] regionuose. Šiaurėje ji siekia Mongolijos lygumas ir stepes bei [[Altajaus kalnai|Altajaus kalnus]], pietvakariuose – [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]]. Dykumos plotas 1,3 mln. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma.
 
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm [[Krituliai|kritulių]]. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių [[Asilas|asilų]].
 
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių [[Fosilija|fosilijų]], įskaitant ir [[Dinozauras|dinozaurų]] fosilijas.
 
== Geografija ==
Gobio dykuma apima didžiają dalį [[Mongolijos plynaukštė]]s. Ji yra išsidėsčiusi pietinėje ir rytinėje [[Mongolija|Mongolijos]] dalyje, o Kinijoje užima vakarinę [[Vidinė Mongolija|Vidinės Mongolijos]] dalį, [[Gansu]] provincijos šiaurės rytinį pakraštį bei [[Sindziangas|Sindziango]] provincijos šiaurinę dalį.
Vakaruose dykuma pereina į [[Kazachijos stepė|Kazachų stepę]], o pietvakariuose - į [[Taklamakanas|Taklamakano]] dykumų sistemą. Šiaurėje ją uždaro [[Altajaus kalnai]] ir Mongolijos stepės ([[Selenga|Selengos baseinas]] bei [[Amūras (upė)|Amūro baseinas]]), o rytuose - [[Hingano kalnai]]. Į pietus nuo dykumos yra [[Hesi koridorius]] ir [[Tibeto plynaukštė]]. Ryčiau plyti [[Šiaurės Kinijos lyguma]], nuo kurios dykumą istoriškai skiria [[Didžioji Kinijos siena]].
 
Dykuma nėra vieninga. Pagrindinės jos išskiriamos dalys yra [[Altajaus Gobis]], [[Rytų Gobis]], [[Alašanas]], [[Gurbantiungiutas]], ir [[Ordosas]].
 
== Pavadinimas ==
33 939

pakeitimai