Hidrologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Hidrologija''' ([[graikų kalba|gr.]] ''hydōr'' – vanduo + ''logos'' – mokslas) – geofizinės krypties tyrimų šaka, analizuojanti [[Vanduo|vandens]] apytaką ir su ja susijusius medžiagų ir energijos pernašos procesus gamtoje, vandens išteklius, jų pasiskirstymą, fizikines ir chemines savybes, sąveiką su aplinka<ref>1. Kęstutis Kilkus. 2005. Hidrologija. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref>. Jūrų hidrologija vadinama [[okeanologija]]. Hidrologijos mokslo objektas – [[hidrosfera]] (Žemės vandenynai, jūros, upės, ežerai, šlapynės, dirvožemio ir požemio vandenys, sniegynai ir ledynai, atmosferos vanduo). Hidrologija glaudžiai susijusi su kitais geomokslais: [[meteorologija]], [[geologija]], [[geografija]], [[geomorfologija]]. Hidrologiniai procesai labiausiai priklauso nuo aplinkos fizinių, cheminių ir ekologinių savybių, todėl juos nagrinėjant dažnai remiamasi [[fizika|fizikos]], [[hidraulika|hidraulikos]], [[hidrodinamika|hidrodinamikos]], [[matematika|matematikos]], [[Biologija|biologijos]] ir kitų gamtos mokslų dėsniais<ref>2. Inga Adamonytė, Stefanija Misevičienė. 2012. ''Vandentvarka''. Kaunas: Akademija, http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2018/1/VANDENTVARKA.pdf</ref>

* '''[[Limnologija|Sausumos hidrologija]]''' (''sin.'' paviršinių vandenų hidrologija) tiria [[upė|upes]], [[ežeras|ežerus]], tvenkinius, [[pelkė|pelkes]] ir jų visumą tam tikroje teritorijoje, žmogaus veiklos įtaką jų režimo kitimui.