Simonas Daukantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 185.127.1.27 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vermont keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 10:
| mirties vieta = [[Papilė]]
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = istorikas, rašytojas, švietėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
Eilutė 30:
[[Vaizdas:Simonas Daukantas memorial museum 2013-08-11.jpg|thumb|250px|S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m.]]
'''Simonas Daukantas''' ([[1793]] m. [[spalio 28]] d. [[Kalviai (Skuodas)|Kalviuose]], dab. [[Skuodo rajonas]] – [[1864]] m. [[gruodžio 6]] d. [[Papilė]]je, dab. [[Akmenės rajonas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
==
Gimė eigulio šeimoje. Motina palaidota [[Lenkimai|Lenkimų]] bažnyčios šventoriuje.
Mokėsi [[Kretinga|Kretingos]] pradinėje ir [[Žemaičių Kalvarija|Žemaičių Kalvarijos]] 4 klasių mokyklose, [[Vilnius|Vilniaus]] gimnazijoje, [[1822]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], bet dėl [[filomatai|filomatų]]-[[filaretai|filaretų]] bylų teisių magistro diplomą gavo tik [[1825]] m. Iškart po to išvyko į [[Ryga|Rygą]], kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje.
Nuo [[1835]] m. [[Senatas|Senato]] valdininkas [[Peterburgas|Sankt Peterburge]], didesnę tarnybos dalį dirbęs už [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metriką]] atsakingame Senato padalinyje. S. Daukanto ir jo bendražygių pastangomis iš carinės valdžios [[1841]] m. gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, kas labai prisidėjo prie [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] išlaikymo ir plėtojimo.
Jau Sankt Peterburge pradėjo bendradarbiauti su [[Motiejus Valančius|Motiejumi Valančiumi]]. [[1850]] m. grįžo į [[Žemaitija|Žemaitiją]]. S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] realių perspektyvų, tad, nors ir prijausdamas, pats nedalyvavo nei [[1831 m. sukilimas|1830–1831 m.]], nei [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimuose]].
== Visuomeninės-politinės pažiūros ==
S. Daukanto visuomeninės-politinės pažiūros atsispindi jo istoriniuose ir populiariuose veikaluose (visi jie rašyti lietuvių kalba). Dirbdamas mokslinį ir kultūrinį darbą jis klojo lietuvių tapatybės pagrindus. Svarbiausiu savo uždaviniu laikė ieškoti lietuvių tautos [[Istorija|istorijos]] šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą.
S. Daukantas buvo vienas iš [[Žemaičių lietuviškasis sąjūdis|žemaičių lietuviškojo sąjūdžio]], siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių, kurio kiti žymiausi atstovai: [[Kajetonas Nezabitauskis]], [[Simonas Stanevičius]], [[Jurgis Pliateris (1810)|Jurgis Pliateris]], [[Dionizas Poška]], [[Liudvikas Adomas Jucevičius]]. S. Daukantas pirmasis aiškiai atskyrė [[tauta|tautą]] nuo [[valstybė]]s. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu S. Daukantui yra [[kalba]], o ne valstybingumas. Tautai būdinga sava kalba, visuomeninė santvarka, kasdieninio gyvenimo papročiai.
Kita svarbi S. Daukanto nuosekliai vystyta idėja buvo valstiečių įtraukimas į tautos sampratą, skirtingai nuo tuo metu dominavusios [[bajorai (luomas)|bajoriškosios]] tautos sampratos. Tuo pačiu jis savo raštuose tvirtino, kad valstiečiams būtina suteikti asmens laisvę, panaikinus jų [[baudžiava|baudžiavinę]] priklausomybę. Savo idėjų argumentavimui S. Daukantas panaudojo [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ir Lietuvoje paplitusias pažangias socialines-filosofines (J. Herderio, J. J. Rousseau ir kt.) teorijas. S. Daukantas gyveno [[Romantizmas|Romantizmo]] epochoje, bet jo darbuose dominuoja Švietimo [[ideologija]]. Romantizmas S. Daukanto darbuose pasireiškia daugiausia jo istorijos raštų stilistikoje, kur jis vengia specifinės mokslinės terminijos.
== Kūrybinis palikimas ==
S. Daukantas pirmasis parašė [[Lietuvos istorija|Lietuvos istoriją]] lietuviškai. Jo darbai iš Lietuvos istorijos:
* Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių ([[1822]] m.);
* Istorija žemaitiška ([[1838]] m.);
* Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių ([[1845]] m.);
* Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje ([[1850]] m.).
Visi minėti kūriniai yra stambios apimties tekstai, bet visus, išskyrus „Būdą“, dar galima vadinti ir skirtingomis tos pačios Lietuvos istorijos redakcijomis, nes juose tiek naudota šaltinių bazė, tiek aprašomi siužetai yra didžiąja dalimi identiški. „Būdas“ daugiau priskirtinas [[kultūra|kultūros]] istorijos žanrui.
Gyvam esant buvo išleistas tik jo „Būdas“, pasirašytas ''Jokūbo Laukio'' [[slapyvardis|slapyvardžiu]] ir spausdintas Sankt Peterburge, kiti veikalai leisti S. Daukanto sekėjų, idėjų ir darbų tęsėjų [[Aušra (laikraštis)|aušrininkų]] XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. [[Lenkų kalba]] ištraukos iš „Būdo“, išverstos R. Podbereskio, 1850 m. buvo paskelbtos Vilniuje leidžiamame „Rocznik Literacki“.
Pirmasis S. Daukanto istorijos veikalas „Darbai senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kurio rankraštis [[1919]] m. atrastas [[Vepriai|Veprių]] dvaro bibliotekoje, buvo išleistas tik [[1929]] m. [[Kaunas|Kaune]], t. y., praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo parašymo. S. Daukanto parūpinta medžiaga daug naudojosi kitas žymus Lietuvos istorikas [[Teodoras Narbutas]], rašęs Lietuvos istoriją lenkų kalba.
Kaip kultūros istorikas S. Daukantas pranoko Lietuvos istoriją XIX a. gvildenusius autorius. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais išleido ir eilę populiarių knygelių: „Parodymas, kaip [[apynys|apynius]] auginti“ ([[1847]] m.), „Pamokinimas apie auginimą [[tabakas|tabokos]]“ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ ([[1849]] m.) ir kt., kuriose naudoja švietėjišką – auklėjamąjį stilių.
===
S. Daukantas sukūrė nemažai [[naujadaras|naujadarų]], kurie prigijo lietuvių kalbos vartosenoje: ''[[laikrodis]], vietovė, [[prekyba]], vaistininkas, [[būdvardis]], dantiniai, lūpiniai, nosiniai'' ([[priebalsis|priebalsiai]]). Bet kai kurie naujadarai taip ir nepaplito: ''karmūša'' (kautynės), ''aušrėnai'' ([[baltai]]), ''rūbdarbis'' (siuvėjas), ''vypsonė'' (spektaklis).
== Atminimas ==
* S. Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindinės bei vidurinės mokyklos, gimnazijos (žr. ''[[Simono Daukanto gimnazija|Simono Daukanto gimnazijos]]'', ''[[Simono Daukanto vidurinė mokykla|S. Daukanto vidurinės mokyklos]]'', ''[[Simono Daukanto pagrindinė mokykla|S. Daukanto pagrindinės mokyklos]]'')
* Buvo pavaizduotas ant 100 [[litas|litų]] banknoto
* Paminklas aikštėje [[Papilė]]je (1930 m., aut. [[Vincas Grybas|V. Grybas]])
* Memorialinis namas–muziejus Papilėje (atidarytas [[1986]] m. [[spalio 27]] d.)<ref name="ventosparkas">{{Cite web
| title = Ventos regioninis parkas - Istorinės datos
| work = ventosparkas.lt
| accessdate = 2016-03-03
| url = http://www.ventosparkas.lt/23565/kultura/istorija.html
| archiveurl = https://web.archive.org/web/20151029130058/http://www.ventosparkas.lt/23565/kultura/istorija.html
| archivedate = 2015-10-29
}}</ref>
* Paminklas [[Kaunas|Kaune]], K. Donelaičio g. 64 (1924 m., aut. [[Juozas Zikaras|J. Zikaras]], atstatytas 1990 m.)
== Galerija ==
| |||