Aleksandras Griškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Aleksandr Hryszkiewicz'', [[1809]] m. [[sausio 18]] d. arba [[sausio 6]] d. senuoju stiliumi, [[Auksučiai|Auksučiuose]] prie [[Grinkiškis|Grinkiškio]] -– [[1863]] m. [[vasario 24]] d. [[Viekšniai|Viekšniuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas, [[filosofija|filosofas]], išradėjas, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius, [[aviacija|aviacijos]] pradininkas.

Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijaus]] dvarelyje [[Andriejavas|Andriejave]], o [[1862]] m. persikėlė į žmonos gimtinę -– Viekšnius. Mirė Viekšniuose, miestelio kapinėse ir palaidotas. Name, kur praleido paskutines gyvenimo dienas, įrengtas jo memorialinis muziejus. [[1980]] m. pastatytas antkapinis paminklas, autorė -– Paminklų konservavimo-restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.

[[1851]] m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] spaustuvėje lenkų kalba išspausdinta nedidelė knygelė „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ (Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį). Joje išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio -– [[Archimedo sraigtas|Archimedo sraigto]] ir horizontalių sparnų idėją.

Knygos tituliniame lape kreipiamasi: „Gerbiamieji skaitytojai, pažvelgus -– išvaizdus ir didelis [[taleris]], niekina žymiai mažesnį rausvai auksinį. Tačiau juos keičiant, nepaisant dydžio, už vieną, nors ir mažą auksinį, duoda du talerius. Taip ir šioje knygoje išdėstytos mano mintys, sutikite jas palankiai, įvertinkite jų tikslą. O jeigu jos Jums pasirodys bevertės, palikite anūkams, gal ateityje jie jas supras?“ (Cituojama pagal: Antanas Arbačiauskas. Aviacinės minties pradininkas Lietuvoje. [[Mokslas ir Gyvenimas]] [[2001]] / 11)

Kalbėdamas apie baliono tobulinimą, A.Griškevičius daro išvadą, kad verta išbandyti baliono priedus -– apačioje įrengti oro pripučiamus maišus, kurie balionui suteiktų pastovumo. Ratai padėtų pakilti ir nusileisti. O Archimedo sraigtas duotų trauką, išlaikydamas skridimo kryptį.

Remdamasis savo sukurta teorija A.Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą. Jis pavaizduotas knygos brėžiniuose. Tai vadinamasis Žemaičio garlėkis, jungiantis oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą -– sunkesnis už [[oras|orą]] skraidymo aparatas aerodinas. Mechaninės jėgos šaltinis judinti paukščio sparnų principu plasnojantiems sparnams, oro sraigtui ir važiuoklės ratams sukti turėjo būti nedidelio svorio, bet pakankamai galinga garo mašina.

Žemaičio garlėkis turi dvi poras sparnų. Viršutiniai sukiojami horizontaliai ir skirti pusiausvyrai palaikyti, apatiniai, mosuojantieji -– oro pagalvei sudaryti. Sparnų karkasas iš [[bambukas|bambuko]], aptrauktas [[oda]]. Po sparnais du sraigtiniai ratai. Sparnus ir ratus varo garo mašina arba žmonių valdomas spyruoklinis mechanizmas. Priekyje [[propeleris]], o užpakalyje -– vairuojamosios uodegos plokštumos. Viršuje balionas, kurio orą pakilus galima išleisti. Pakilti galima balionu arba riedant nuo aukšto kalno ratukais.

A.Griškevičiaus veikalas buvo perduotas Vilniaus [[vyskupija|vyskupijos]] kurijai, kuri nusprendė, kad veikalas jokiu būdu negali būti aprobuotas, nes jo samprotavimai prieštarauja ir vakarų, ir rytų krikščioniškajai bažnyčiai. [[Cenzūra|Cenzūros]] komitetas, peržiūrėjęs bylą, [[1861]] m. [[sausio 25]] d. laiške generalgubernatoriui pareiškė, kad uždraudimas neužkirs kelio blogiui, kuris gali kilti dėl autoriaus klaidingų samprotavimų. V.Nazimovas [[gegužės 22]] d. įsakė taikyti griežtas sankcijas veikalo autoriui -– iškviesti jį į gubernijos valdybą pasitikrinti sveikatą ir, jeigu pasirodys esąs sveikas, įkalinti vienuolyne. A.Griškevičių medikai pripažino sveiku, tačiau jis pareiškė išpažįstąs [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Byla užsitęsė ir tik [[1862]] m. [[rugpjūčio 31]] d. Šiaulių apskrities teismas A.Griškevičių išteisino. Tačiau tai jam kainavo nemažai sveikatos. Kūrinys liko neišspausdintas, rankraštis saugomas [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] centrinėje bibliotekoje.