Aleksandras Griškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S red. |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 1:
'''Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Aleksandr Hryszkiewicz'', [[1809]] m. [[sausio 18]] d. arba [[sausio 6]] d. senuoju stiliumi, [[Auksučiai|Auksučiuose]] prie [[Grinkiškis|Grinkiškio]]
== Biografija ==
Eilutė 15:
[[1854]] m. dukters Frederikos apšmeižtas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. [[Gubernatorius]] įsakė jį atleisti iš darbo ir suimti, bet teismas, neradęs kaltės įrodymų, [[lapkričio 30]] d. iš kalėjimo jį paleido. Tačiau duktė jį kaltino ir kaip neišpažįstantį jokios religijos, todėl byla buvo perduota [[Telšiai|Telšių]] dvasinei konsistorijai. Bylos galutinis nagrinėjimas vyko [[1858]] m. [[rugsėjo 18]] d. Kauno kriminalinio teismo rūmuose. Nuosprendyje įrašyta, kad jis ir toliau lieka įtariamasis, jam draudžiama užimti valstybines pareigas.
Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijaus]] dvarelyje [[Andriejavas|Andriejave]], o [[1862]] m. persikėlė į žmonos gimtinę
== Aviatorius ==
Eilutė 27:
== Žemaičio garlėkis ==
[[1851]] m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] spaustuvėje lenkų kalba išspausdinta nedidelė knygelė „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ (Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį). Joje išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio
Knygos tituliniame lape kreipiamasi: „Gerbiamieji skaitytojai, pažvelgus
Knygos pabaigoje nuspėdamas aviacijos ateitį jis rašė: „Niekas svajonėse negali nuneigti laisvo paukščio skridimo ir didelės daugybės skraidančių [[vabzdys|vabzdžių]] gyvavimo fakto; todėl tam, kad atvėrus žmogui laisvą, saugų, greitą ir maloniausią kelią į visas šalis, stinga tik nuovokos ir turtingo piliečio noro, vertinančio lakią mintį, kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir laivynu, nepaisančiu nei audros, nei griaustinio.“
Eilutė 39:
Apie tai, kad A.Griškevičius buvo gerai susipažinęs su to meto užsienio tyrinėtojų darbais, liudija jų kritinis vertinimas. Knygoje jis kruopščiai išnagrinėjo austro laikrodininko J.Degeno skraidomąjį aparatą. Šis dviejų sparnų, spyruoklių sistema varomas aparatas turėjo būti pakeltas balionu ir sparnais nusileisti kaip [[sklandytuvas]].
Kalbėdamas apie baliono tobulinimą, A.Griškevičius daro išvadą, kad verta išbandyti baliono priedus
Daug dėmesio knygoje A.Griškevičius skyrė anglų konstruktoriaus V.S.Hensono [[1843]] m. suprojektuotam garlėkiui, kuris turėjo du sparnus, o [[garo mašina]] suko du didžiulius 20 pėdų skersmens sraigtus, panašius į garlaivio ratus. Hensonas leidosi nuo 400 m aukščio kalno, bet neišlaikęs pusiausvyros krisdamas prisitrenkė. A.Griškevičius teigiamai įvertino Hensono konstrukciją ir išnagrinėjęs nepasisekimo priežastis pateikė savo pasiūlymus garlėkio tobulinimui tikėdamas, kad patobulintas jis galėtų sėkmingai skristi. Jis siūlė mažinti aparato svorį, atsisakyti skardos ir metalo, naudoti tik lengvas medžiagas.
Eilutė 47:
== Konstruktorius ==
Remdamasis savo sukurta teorija A.Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą. Jis pavaizduotas knygos brėžiniuose. Tai vadinamasis Žemaičio garlėkis, jungiantis oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą
Žemaičio garlėkis turi dvi poras sparnų. Viršutiniai sukiojami horizontaliai ir skirti pusiausvyrai palaikyti, apatiniai, mosuojantieji
Neaišku, ar A. Griškevičius gavo finansinės paramos, bet [[1855]] m. jis pastatė lėktuvą, kuris gerokai skyrėsi nuo to, kurį aprašė leidinyje ir kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius. Lėktuvas buvo išbandytas 1855 m. vasarą.
Eilutė 63:
[[Spalio 19]] d. rankraštį iš [[Telšiai|Telšių]] jis pasiuntė į [[Leipcigas|Leipcigą]] knygų leidėjui Bobrovičiui, prašydamas jį išspausdinti Bretkopfo spaustuvėje. Tačiau Bobrovičius jau buvo bankrutavęs ir laiškas grįžo atgal. Telšių pašto kontora, veikdama pagal instrukcijas, 1860 m. [[lapkričio 27]] d. gautą siuntą perdavė Vilniaus cenzoriui, kuris apie eretišką kūrinį informavo Vilniaus generalgubernatorių V.Nazimovą.
A.Griškevičiaus veikalas buvo perduotas Vilniaus [[vyskupija|vyskupijos]] kurijai, kuri nusprendė, kad veikalas jokiu būdu negali būti aprobuotas, nes jo samprotavimai prieštarauja ir vakarų, ir rytų krikščioniškajai bažnyčiai. [[Cenzūra|Cenzūros]] komitetas, peržiūrėjęs bylą, [[1861]] m. [[sausio 25]] d. laiške generalgubernatoriui pareiškė, kad uždraudimas neužkirs kelio blogiui, kuris gali kilti dėl autoriaus klaidingų samprotavimų. V.Nazimovas [[gegužės 22]] d. įsakė taikyti griežtas sankcijas veikalo autoriui
[[Kategorija:Lietuvos lakūnai|Griškevičius, Aleksandras]]
|