Florencija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 57:
Florencija garsi [[Renesansas|renesanso]] laikotarpio pastatais, bažnyčiomis ir monumentais bei yra vadinama "Renesanso lopšiu" (it. ''la culla del Rinascimento''). Žymiausias Florencijos monumentas, [[Santa Maria del Fiore|Florencijos katedra]] ''Santa Maria del Fiore'' pradėta statyti dar viduramžiais, bet renesanso laikotarpiu Filipo Bruneleskio buvo užbaigtas jos milžiniškas kupolas, vadinamas ''Duomo''. Praėjus 600 metams po kupolo užbaigimo, jis vis dar laikomas didžiausiu visame pasaulyje plytų ir skiedinio kupolu. 1982 metais istorinis Florencijos centras (it. ''centro storico di Firenze'') įtrauktas į UNESCO Pasaulio Paveldo Vietų sąrašą.
Be Florencijos katedros, miesto architektūroje dominuoja Vekijo rūmai (it.''Palazzo Vecchio''), Uficių galerija (it. ''Galleria Uffizi'') , [[Šventojo Kryžiaus bazilika|Šventojo kryžiaus]] (it. ''Santa Croce'') bei [[Santa Maria Novella|Švč. Marijos Naujoji]] (it. ''Santa Maria Novella'') katedros-bazilikos. Šiek tiek nuošaliau yra garsus XV a. Medičių įkurtas Šv. Morkaus (it. San Marco) domininkonų vienuolynas ir bažnyčia.
Florencijos miesto centras yra apsuptas viduramžių gynybinių sienų, kurios buvo pastatytos 14-ame amžiuje. Florencijos senamiestį į dvi dalis dalija Arno upė nuo seno skyrusi turtingų bankininkų ir komersantų rajoną nuo kitapus esančio amatininkų rajono, vadinamo ''Oltrarno'' (liet. kitapus upės). Nepaisant to, kad didelė dalis miesto buvo pastatyta renesanso laikotarpiu, jame galima rasti ir viduramžių, baroko, neoklasicizmo ir moderno architektūros.
| |||