Haličo-Voluinės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas brūkšnių taisymas. |
|||
Eilutė 76:
=== Nuosmukis ===
Po Levo Danilovičiaus mirties [[1301]] m. prasidėjo kunigaikštystės nuosmukis. Jo įpėdiniu tapo jo sūnus [[Jurijus I Haličietis]], kuris valdė kunigaikštystę tik septynerius metus. [[1302]] m. buvo prarastas [[Liublinas]], kurį užėmė lenkai ir [[Karpatų Rusia]], kurią užėmė vengrai. [[1308]]–[[1323]] m. kunigaikštiją bendrai valdė Jurijaus I sūnūs [[Andrius Haličietis]] ir [[Levas II Haličietis]]. Broliai sudarė karinę sąjungą su lenkais ir kryžiuočiais prieš mongolus ir [[LDK]]. Abu broliai žuvo [[1323]] m. mūšyje su mongolais. Manoma, kad po to trumpai valdė menkai žinomas [[Vladimiras Lvovičius]], o po to į kunigaikštystę pakviestas Lenkijos [[Piastai|Piastų]] didikas [[Jurijus Boleslovas II]] iš [[Mazovijos kunigaikštystė]]s, kuris buvo ir [[Gediminas|Gedimino]] žentas. Šis
Tais pačiais metais [[Lucko kunigaikštystė|Lucke]] kunigaikščiu tapo Gedimino sūnus [[Liubartas]], vedęs vietos kunigaikštytę, kuris taip prijungė Lucką prie LDK. [[1340]] m. nunuodijus Jurijų Boleslovą, Liubartas pareiškė teises į Haličo-Voluinės sostą ir pradėjo čia valdyti. Tuo pat metu teises į kunigaikštystę pareiškė ir Lenkijos karalius [[Kazimieras III]]. Vietos bajorai, tuo tarpu, išrinko naują kunigaikštį [[Dmitrijus Detko|Dmitrijų Detko]]. Taip pradėti [[Haličo-Voluinės karai]], kurie tęsėsi iki pat [[1392]] metų.
| |||