Vikipedija

William Shakespeare: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
S Atmestas 193.219.186.136 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 20:
| vikiteka = Category:William Shakespeare}}
 
'''Viljamas Šekspyras''' ({{en|EmaWilliam aleksandravičiūtėShakespeare}}; pakrikštytas [[1564]] m. [[balandžio 26]] d. [[Stratfordas prie Eivono|Stratforde prie Eivono]] – m. [[1616]] m. [[balandžio 23]] d. ten pat) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|549-550||Shakespeare William (Viljamas Šekspyras)}}}} Šekspyras laikomas vienu svarbiausių anglų ir [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] rašytojų. Dažnai vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu ir „Avon bardu“.<ref>Dobson 1992, 185–186</ref> Iki šiol yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių; kai kurie šių darbų gimė bendradarbiaujant su kitais rašytojais. Šekspyro pjesės buvo išverstos į daugelį kalbų ir tai yra Anadramaturgas, kūrybospagal dešimtmečiukurio Šekspyraspjeses rašėpastatoma daugiausia draminesspektaklių.<ref>Craig kronikas ir [[komedija]]s2003, po [[1600]] m. – [[tragedija]]s ir [[drama]]s3.</ref>
 
== Biografija ==
Draminėse kronikose „HelmetasI“ ([[1590]]–1591 m.), „Ričardas III“ ([[1592]] m.), „Ričardas II“ ([[1595]] m.), „Henrikas IV“ ([[1597]] m.), „Henrikas V“ ([[1598]] m.) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas [[renesansas|renesanso]] humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi [[luomas|luomų]] santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvė.▼
Viljamo Šekspyro tėvas buvo pasiturintis miestietis, pirštinių meistras, tikriausiai dar prekiavęs odomis ir vilna. V. Šekspyras mokėsi „Gramatikos mokykloje“, kur buvo dėstomos: [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[Graikų kalba|graikų kalbos]], [[retorika]], [[logika]], [[istorija]].
 
[[1592]] m. atvyko į [[Londonas|Londoną]], čia vaidino ir daug rašė scenų. Manoma, kad teatre Šekspyras išbandė įvairias profesijas – buvo sufleriu, režisieriaus padėjėju, perdirbinėjo kitų rašytas pjeses, galiausiai pats pradėjo kurti [[drama|dramos veikalus]].
Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ ([[1592]] m.), „Užsispyrėlės sutramdymas“ ([[1593]] m.) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu. Komedijose „Du veroniečiai“ ([[1594]] m.), „Tuščios meilės pastangos“ ([[1594]] m.), „Vasarvidžio nakties sapnas“ ([[1594]] m.), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1878m.), „Vindzoro šmaikštuolės“ ([[1598]] m.), „Kaip jums patinka“ ([[1599]] m.), „Dvyliktoji naktis“ ([[1600]] m.) humoras, žaismingumas, [[tautosaka|tautosakinė]] fantastika gretinama su [[lyrizmas|lyrizmu]], sukurta ryškių komiškų charakterių.▼
 
[[1594]] m. Šekspyras kartu su savo kolegomis subūrė naują grupę – „Lordo Šambeliono žmones“. Grupės populiarumą lėmė Šekspyro dramos. „Lordo Šambeliono žmones“ vertino karalienė [[Elžbieta I]], jie kartais buvo kviečiami į jos rūmus vaidinti. [[1599]] m. trupė pasistatė teatrą „Globe“. Šekspyras buvo vienas šio teatro dalininkų.
 
Paskutiniuosius gyvenimo metus Šekspyras praleido gimtajame Stratforde. Teatrui, manoma, neberašė, tačiau ryšius su Londonu palaikė. Jo testamente šalia artimųjų minimi ir trys aktoriai – Ričardas Berbedžas, Džonas Hemingas ir Henris Kondelas. Du pastarieji daug nusipelnė, kad išliktų Šekspyro kūryba.
 
== Kūryba ==
Pirmuoju kūrybos dešimtmečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas ir [[komedija]]s, po [[1600]] m. – [[tragedija]]s ir [[drama]]s.
 
▲Draminėse kronikose „HelmetasI“„Henrikas VI“ ([[1590]]–1591 m.), „Ričardas III“ ([[1592]] m.), „Ričardas II“ ([[1595]] m.), „Henrikas IV“ ([[1597]] m.), „Henrikas V“ ([[1598]] m.) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas [[renesansas|renesanso]] humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi [[luomas|luomų]] santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvė.
 
▲Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ ([[1592]] m.), „Užsispyrėlės sutramdymas“ ([[1593]] m.) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu. Komedijose „Du veroniečiai“ ([[1594]] m.), „Tuščios meilės pastangos“ ([[1594]] m.), „Vasarvidžio nakties sapnas“ ([[1594]] m.), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1878m[[1599]] m.), „Vindzoro šmaikštuolės“ ([[1598]] m.), „Kaip jums patinka“ ([[1599]] m.), „Dvyliktoji naktis“ ([[1600]] m.) humoras, žaismingumas, [[tautosaka|tautosakinė]] fantastika gretinama su [[lyrizmas|lyrizmu]], sukurta ryškių komiškų charakterių.
 
Pirmojo kūrybos dešimtmečio tragedijose „[[Romeo ir Džuljeta]]“ ([[1595]] m.), „Julijus Cezaris“ ([[1599]] m.) ir dramoje „Venecijos pirklys“ ([[1597]] m.) daugiau dėmesio skiriama asmenybės ir aplinkos kontrastams, tragiškiems gyvenimo reiškiniams.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/William_Shakespeare"