Margaret Mead: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
|||
Eilutė 39:
Margaret Mid plėtojo taikomąją antropologiją (taikė stebėseną, konsultavimą, prisiimdavo čiabuvių teisių gynėjos vaidmenį). Taip pat ji atnaujino antropologinių tyrimų metodiką, įvesdama autobiografinį metodą, psichologinius testus (tiriant [[sapnas|sapnus]] ir [[fantazija]]s), pritaikė audiovizualines lauko tyrinėjimo priemones.
Margaret Mid buvo pirmoji antropologė, tyrusi įvairių tautų vaikų [[auklėjimas|auklėjimo]] praktiką. Taip pat daug dėmesio skyrė to meto Vakarų visuomenės elgsenai – ji tyrė studentų maištus, asmenybę, kultūrą, švietimą, moterų vaidmenį ir judėjimus, branduolinių ginklų naudojimą, įvairaus amžiaus grupių skirtumus (vadinamąjį kartų atotrūkį) tradicinėse ir šiuolaikinėse bendruomenėse, vaikų psichologiją iš [[
Iš [[Froidas|Z. Froido]] M. Mid perėmė ankstyvos [[vaikystė]]s kaip uždedančios antspaudą suaugusiojo asmenybei idėją. Daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimo būdų tyrimams, nes manė, kad asmenybės [[charakteris]] itin priklauso nuo to auklėjimo, ypač nuo kūdikio priežiūros. M. Mid taikė modelinės asmenybės sampratą manydama, kad tai yra socialiai būtina asmenybė, t. y. stereotipiškai ugdomas asmenybės tipas kaip optimalus esamai socialinei struktūrai.<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref>
| |||