Nida: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
 
Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200–300 tūkst. (per metus Neringą aplanko apie 700 tūkst.) turistų – daug iš Lietuvos bei vakarų Europos, ypač [[Vokietija|Vokietijos]]. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės naujosios perkėlos) yra nutiestas [[Neringos dviračių takas]] (52 km).
 
Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai, kempingas. [[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. [[Nidos uostas|Nidos keleivinislaivų uostas]] buvo pradėtas formuoti [[1975]]–[[1976]] m., 3 km į šiaurės rytus nuo Nidos gyvenvietės yra [[Nidos oro uostas|oro uostas]].
 
{{tvarkomas}}
eilutė 27 ⟶ 29:
[[1675]] m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie [[Kuršių marios|Kuršių marių]], o [[1732]] m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę [[Skruzdynė]]s ir [[Purvynė (Neringa)|Purvynės]] kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.
 
Nuo XIX a. 2-osios pusės žinoma kaip vasarvietė. [[1874]] m. ant apželdinto [[Urbo kalnas|Urbo kalno]] pastatytas [[Nidos švyturys]] (vėliau sunaikintas nacių). [[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. [[1923]]–[[1939]] m. priklausė Lietuvai, [[1933]] m. paskelbta kurortu. Iki II pasaulinio karo pabaigos kurorte buvo įsikūrusi [[Nidos dailininkų kolonija]]. [[1945]] m. [[sausio 30]] d. į Nidą įžengė sovietų armija. Miestas atstatytas [[1945]] m. ir [[1953]] m. sovietų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]] (kaip vasarvietė), [[1947]] m. prijungta prie [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[1961]] m. lapkričio 15 d. Sovietų Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus [[Neringa|Neringos]] miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru. [[1967]] m. restauruotas [[Tomas Manas|T. Mano]] namelis (vėliau įrengtas muziejus). Nidos keleivinis uostas buvo pradėtas formuoti [[1975]]–[[1976]] m.
 
Sovietmečiu Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, „Nerija“, milicija ir taupomoji kasa (architektas J. Panavas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), „Agilos“ kino teatras. Gyvenvietė išplėsta link [[Didžioji kopa|Didžiosios kopos]] pagal architekto R. Kraniausko projektą.
eilutė 41 ⟶ 43:
 
Taip pat mieste yra [[Georgas Dovydas Kuvertas|G. D. Kuverto]] paminklas, pastatytas Nidos apylinkių apželdintojui [[1856]] m. Jis stovi G. D. Kuverto gatvės gale. Vėliau šioje vietoje, [[Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės|Nidos kopų apželdintojų senosiosiose kapinėse]], buvo laidojami [[Kopos|kopų]] prižiūrėtojai ir miškininkai.
 
Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai, kempingas. [[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. [[Nidos uostas|Nidos keleivinis uostas]] buvo pradėtas formuoti [[1975]]–[[1976]] m. 3 km į šiaurės rytus nuo Nidos gyvenvietės yra [[Nidos oro uostas|oro uostas]].
 
== Gamta ir geografija ==