Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta info šaltiniu |
Patikslinta nuoroda |
||
Eilutė 60:
== Gyventojai ==
X-XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė|Rasytė]]).<ref>Альберт Адылов "Дюна Коралленберг открывает тайны"
[[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai|prūsų]] [[Semba|sembų]] gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš Latvijos atsikėlę [[kuršininkai|kuršininkai]]. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė [[kuršininkai]] (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga [[Lietuvininkai|lietuvininkų]] mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais.
| |||