Žiedynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Taisomi peradresavimai į augalų straipsnius
Jouli (aptarimas | indėlis)
koreg
Eilutė 1:
[[Image:Graizas.jpeg|thumb|right|230px|Graižas]]
 
'''Žiedynas'''. [[augalas|Augalo]] [[stiebas|stiebo]] ar šakų viršūnėje susitelkę [[žiedas|žiedai]] sudaro įvairaus pavidalo žiedynus.

* Tie'''Viršūniniai žiedynai''' - žiedynai, kurie išauga [[žolė|žolinių]] augalų stiebo viršūnėje, o sumedėjusių augalų - ūglių viršūnėse, vadinami.
* '''viršūniniaiŠoniniai žiedynai'''. Lapų- [[lapas|lapų]] pažastyse išaugę žiedynai vadinami '''šoniniais žiedynais'''. Kai kurie augalai ([[kiaulpienė]], [[gyslotis]], [[raktažolė]]) išaugina belapį stiebą, kurio viršūnėje yra susitelkęs žiedynas. Toks stiebas vadinamas '''žiedynkočiu''';, o jo viršus praplatėjęs irviršus su daug žiedų vadinamas '''žiedynsosčiu'''.
 
Žiedynai pagal formą skirstomi į '''paprastuosius''' ir '''sudėtinius'''. Paprastieji yra tokie žiedynai, kurie susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai. O sudėtinių pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų.
Žiedynai pagal formą skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius:
Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus: '''raceminiai''' ir '''ciminiai''' žiedynai. Raceminių žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi. Ciminių žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.
* '''Paprastieji''' žiedynai yra susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai.
* '''Sudėtinių''' - pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų.
 
Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus raceminiai ir ciminiai žiedynai:
* '''Raceminių''' žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi.
* '''Ciminių''' žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.
 
{| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 align=center width=300px style="margin:0 0 0.5em 1em;"
|-
eilutė 10 ⟶ 20:
|align=center| Kekė ||align=center| Varpa ||align=center| Paprastasis skėtis ||align=center| Galvutė
|}
 
'''Paprastieji žiedynai''' skirstomi į šias grupes:
* [[Kekė]] - ant žiedyno ašies išsidėstę pavieniai žiedai yra kotuoti ([[kopūstas]], [[pakalnutė]], [[serbentas]]). '''Pav.'''
* [[Varpa]] - žiedyno ašis standi, jos viršūnė su pavieniais bekočiais žiedais ([[gyslotis]], [[viksva|viksvos]], [[rūgtis]]). '''Pav.'''
{|cellpadding="2" cellspacing="0" align="right" style="margin-left:0.5em;" width="300px"
|-
eilutė 20 ⟶ 31:
|[[Image:Baltalksnio_zirginiai.jpeg|thumb|left|150px|Žirginys]]
|}
* [[Burbuolė]] - žiedyno ašis stora ir mėsinga su bekočiais žiedais ([[ajeras]], [[žinginys]]). '''Pav.'''
* Kankorėžėlis - žiedyno ašis sumedėjusi ir, su bekočiais žiedais ([[alksnis]]). '''Pav.'''
* Paprastasis skėtis - žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų ([[raktažolė]], [[ugniažolė]]). '''Pav.'''
* Galvutė - žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų ([[dobilas]]).''' Pav.'''
* Graižas - žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. '''Pav.'''
 
'''Sudėtiniai žiedynai''' skirstomi į šias grupes:
* Sudėtinė kekė (pvz., [[alyva|alyvos]] žiedynas).