Prancūzų literatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prancūzų kalba yra [[romanų kalbos|romanų dialektas]], kilęs iš ''[[Latina Vulgaris]]'' ir patyręs stiprią [[keltų kalbos|keltų]] ir [[frankų kalba|frankų]] kalbų įtaką. Pirmieji kūriniai šia kalba gimė [[XI amžius|XI amžiuje]]. Tai buvo vienas ankstyviausių bandymų rašyti šnekamąja kalba [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Po [[italų literatūra|italų literatūros]] dominavimo [[XIV amžius|XIV amžiuje]], prancūzų rašytinė kūryba ėmė tapti vis įtakingesnė, kol galiausiai [[XVII amžius|XVII]] - [[XVIII amžius|XVIII amžiais]] joks išsilavinęs europietis nebuvo įsivaizduojamas be gerų prancūzų kalbos žinių. [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX]] amžiais daug svarbių literatūrinių judėjimų gimė būtent Prancūzijoje. Pradedant [[realizmas (menas)|realizmu]] ir [[natūralizmas (menas)|natūralizmu]] ([[Stendhal]], [[Honoré de Balzac]], [[Gustave Flaubert]], [[Emile Zola]] ir kt]]), [[simbolizmas|simbolizmu]] ([[Charles Baudelaire]], [[Arthur Rimbaud]]) ir baigiant modernistiniais sąjūdžiais tokiais kaip [[siurrealizmas]], [[dadaizmas]], [[egizistencializmas]], [[absurdo teatras]] ([[Marcel Proust]], [[Jean Cocteau]], [[Jean-Paul Sartre]], [[Albert Camus]] ir kt.).