Azartinis lošimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
Vienas iš seniausių azartinių lošimų yra lošimas [[Lošimo kauliukas#Įprasti kauliukai|kauliukais]]. Naudojami šešiasieniai kauliukai, sužymimi skaičiais nuo 1 iki 6. Lošimą laimi didesnį skaičių išmetęs lošėjas. Kauliukais lošdavo senovės graikai, ypač [[Korintas|korintiečiai]] ([[Sparta|Spartoje]] azartiniai lošimai buvo uždrausti), [[romėnai]] (jie skyrė neleistinus ''alea'' ir leistinus ''ludi''). Pasak [[Tacitas|Tacito]], kauliukais lošdavo ir [[germanai]], kurie esą lošdami ne tik netekdavo turto, bet ir patys parsiduodavo į [[vergovė|vergiją]].
Apie 1423 m., atsiradus tam tikroms [[Graviravimas|graviravimo
Ilgainiui azartiniai lošimai paplito tarp visų visuomenės sluoksnių, ypač tarp diduomenės. Prancūzijoje azartiniai lošimai ypač paplito Liudviko XIII ir Liudviko XIV laikais. Lenkijoje, o iš ten ir Lietuvoje, azartiniai lošimai išplito XVI a., ypač nuo antrosios pusės (tai rodo Poznanės kapitulos prieš azartinius lošimus lošiančius kanauninkus, nusiskundimai šuleriais), bet labiausiai paplito XVIII a., valdant Augustui III ir Poniatovskiui. A. Mickevičiaus minimas pasakojimas apie bajorą Cibulskį, kuris maskoliui pralošęs žmoną.
|