Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 16:
 
Bažnyčia liaudies baroko formų, lotynų kryžiaus plano, su trisiene [[wikt:Apsidė|apside]], 2 priestatais, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų].
 
Bažnyčios interjeras rekonstruotas po II Pasaulinio karo. Yra 5[[wikt:Altorius|altoriai]]. Pagrindinis dydysis altorius 2 kondignacijų. Altoriaus retabulas įrėmintas kolonų. Pirmojoje altoriaus kondignacijoje, centre, įstatytas Švč. Mergelės Marijos vainikavimo danguje paveikslas. Tai XVIII a. vidurio nežinomo dailininko darbas, puoštas kalstytais auksuotais ir sidabruotais aptaisais. Paveiklas arkos formos, įtvirtintas masyviuose rėmuose, pagamintuose tryškiečio meistro J. Krauzos. Pirmoje kondignacijoje taip pat stovi šventųjų apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Antrojoje kondignacijoje yra barokinis Švč. Trejybės paveikslas (bažnyčios titulinis paveikslas). Tai XVIII a. nežinomo profesionalaus dailininko darbas. Dešinėje paveikslo pusėje (žiūrint iš centrinės navos pusės) įstatyta šv. Jono Nepamuko skulptūra. Kairėje pusėje - šv. Grigaliaus Didžiojo skulptūra.
 
Be didžiojo altoriaus, bažnyčioje yra dar 4: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Švč. Jėzaus Širdies, šv. Onos ir šv. Antano. Būtina išskirti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorių, kuris yra senesnis už pačią bažnyčią. Pastarasis altorius - profesionalaus XVII a. pabaigos meistro darbas. Drožti altoriaus sparnai ir kolonos atkartoja vynuogių lapų ir kekių motyvą. Subtilia ir itin sudetinga technika sukurtas altorius yra didžiausias bažnyčios pasididžiavimas. Tam tikros altoriaus detales (II kondignacijoje esančios hermos, stilistiškai ypatingos angelų galvutės) daro šį altorių išskirtinį visos Lietuvos mastu. Altoriaus centre -
== Interjeras ==
Bažnyčios interjeras rekonstruotas po II Pasaulinio karo. Yra 5[[wikt:Altorius|altoriai]]. Pagrindinis dydysis altorius 2 kondignacijų. Altoriaus retabulas įrėmintas kolonų. Pirmojoje altoriaus kondignacijoje, centre, įstatytas Švč. Mergelės Marijos vainikavimo danguje paveikslas. Tai XVIII a. vidurio nežinomo dailininko darbas, puoštas kalstytais auksuotais ir sidabruotais aptaisais. Paveiklas arkos formos, įtvirtintas masyviuose rėmuose, pagamintuose tryškiečio meistro J.Jono Krauzos. Pirmoje kondignacijoje taip pat stovi šventųjų apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Antrojoje kondignacijoje yra barokinis Švč. Trejybės paveikslas (bažnyčios titulinis paveikslas). Tai XVIII a. nežinomo profesionalaus dailininko darbas. Dešinėje paveikslo pusėje (žiūrint iš centrinės navos pusės) įstatyta šv. Jono Nepamuko skulptūra. Kairėje pusėje - šv. Grigaliaus Didžiojo skulptūra.
Be didžiojo altoriaus, bažnyčioje yra dar 4 altoriai'''Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia''' - <!-- apibrėžimas -->
 
[[Category:]]<!-- po dvitaškio įrašykite kategoriją -->
Be[[en:]]<!-- didžiojopo altoriaus,dvitaškiop bažnyčiojeįrašykite yraengliško darstraipsnio 4pavadinimą -->: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Švč. Jėzaus Širdies, šv. Onos ir šv. Antano. Būtina išskirti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorių, kuris yra senesnis už pačią bažnyčią. Pastarasis altorius - profesionalaus XVII a. pabaigos meistro darbas. Drožti altoriaus sparnai ir kolonos atkartoja vynuogių lapų ir kekių motyvą. Subtilia ir itin sudetinga technika sukurtas altorius yra didžiausias bažnyčios pasididžiavimas. Tam tikros altoriaus detales (II kondignacijoje esančios hermos, stilistiškai ypatingos angelų galvutės) daro šį altorių išskirtinį visos Lietuvos mastu. Altoriaus centre -
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas, puoštas kalstytais sidarbruotais ir auksuotais aptaisais. Kairiajame altoriaus sparne - neatpažintos šventosios skulptūra (XVII a.), dešiniajame sparne - šv. Jurgio su slibinu skulptūra. Antrojoje altoriaus kondignacijoje - šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmacijos paveikslas bei šv. Mykolo ir šv. Silvestro(?) skulptūros. Šis altorius greičiausiai buvo perkeltas iš pirmosios Tryškių bažnyčios, kurios vietoje pastatyti dabartiniai maldos namai.