Nemuno kilpų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png|right|250px]]
 
'''Nemuno kilpų regioninis parkas''' yra pietinėje [[Lietuva|Lietuvoje]], direkcija [[Birštonas|Birštone]]. Plotas 25171 ha, ([[miškas|miškai]] užima 67 proc.). Įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų didžiųjų [[Nemunas|Nemuno]] kilpų ir [[Punios šilas|Punios šilo]] [[kraštovaizdis|kraštovaizdžiui]], jo gamtinei ekosistemai[[ekosistema]]i bei [[kultūros paveldas|kultūros paveldo]] vertybėms.
 
==Gamtos vertybės==
 
Parko ašis – [[Nemunas]]. Apie 60 km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir [[atodanga|atodangų]] įvairiausiomis kryptimis teka upė. Veržlūs upeliukai suformavo vaizdingus kanjonus, raguvas[[raguva]]s, daubas. [[Punios šilas]] – ypatingos botaninės vertės miškas. Jame auga aukščiausios Lietuvos [[pušis|pušys]], natūralia alėja išsirikiavę Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti [[ąžuolas|ąžuolai]], randama daug saugomų augalų rūšių. [[Prienai|Prienų]] pašonėje esančiose Nemuno salose įsikūrusi didžiulė [[žuvėdra|žuvėdrų]] kolonija.
 
[[Punios šilas]] turi ypatingą vertę. Tai [[Nemunas|Nemuno]] kilpos apsuptas mišrus miškas su didžiaisiais [[ąžuolas|ąžuolais]], aukščiausiomis [[pušis|pušimis]] ir [[eglė]]mis bei Lietuvoje retai aptinkamų tokio amžiaus medžių gamtiniu rezervatu, kuriame miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Šilas garsėja [[elnias|elniais]].
Eilutė 11:
Keli apie 46 m aukščio maumedžiai auga Degsnės [[maumedis|maumedyne]]. Aukščiausia [[eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[Prienai|Prienų]] šile, tačiau XX a. pabaigoje nudžiūvo. Jos aukštį vejasi kelios [[Punia|Punios]] šile augančios [[pušis|pušys]] ir eglės.
 
Patogu žvelgti iš regyklos ant [[Nemunas|Nemuno]] kranto prie [[Balbieriškis|Balbieriškio]], nuo [[Nemuno sėlnioslėnis|Nemuno slėnio]] šlaitų ir [[Punia|Punios]] piliakalnio. Nuo Nemuno krantų galima stebėti [[paukščių migracija|paukščių migraciją]]. Gražios [[Balbieriškis|Balbieriškio]], [[Škėvonys|Škėvonių]] atodangos.
 
==Kultūros paveldas==
 
Parko teritorijoje yra 21 [[piliakalnis]]. Patys garsiausi – [[Birštonas|Birštono]] Vytauto kalnas ir [[Punia|Punios]] Margirio kalnas. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo [[Pošventis|Pošvenčio]], [[Naravai|Naravų]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]] piliakalnių. Vertingi [[liaudies meistras|liaudies meistrų]] architektūros kūriniai – [[Prienai|Prienų]] ir [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnų]] medinės [[bažnyčia|bažnyčios]].
 
Po Nepriklausomybės atgavimo sukurta įdomių medinių skulptūrų ansamblių: 8 [[stogastulpis|stogastulpiai]] kalbininko [[Jonas Kazlauskas (kalbininkas)|J. Kazlausko]] tėviškėje [[Matiešionys|Matiešionių]] kaime, 10 kūrinių [[Prienai|Prienų]] parke, Dainų kalnelis [[Birštonas|Birštone]]. Gražiai su gamta dera Atminimo tako skulptūros [[Druskų miškas|Druskų miške]].
 
Aukštame [[Punia|Punios]] piliakalnyje galėjo stovėti garsi [[Pilėnai|Pilėnų]] pilis. [[Punios girininkija|Punios girininkijoje]] įsteigtas savitas [[Punios šilo muziejus]]. [[Birštonas|Birštono]] ir [[Prienai|Prienų]] krašto muziejai sukaupę daug įdomių eksponatų.
 
==Laisvalaikis ir pramogos==
 
Įrengtas 10 km ilgio dviračių-pėsčiųjų takas [[Prienai|Prienų]]-[[Birštonas|Birštono]] kilpoje. Yra paukščių stebėjimo vieta prie [[Nemunas|Nemuno]] salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus, galima naudotis [[Pociūnai (Prienai)|Pociūnų]] oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono [[sanatorija|sanatorijos]]. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei įmerkti. Asfaltuotas [[dviračių takas]] jungia Prienus ir Birštoną.
 
Parke švenčiamos [[Joninės]], [[Joninės|Rasos šventė]] prie [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]] piliakalnio, vyksta [[Prienai|Prienų]] miesto ir [[Birštonas|Birštono]] miesto šventės.