Vincas Mickevičius-Kapsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vaiku likimas po motinos aresto - pataisyta. |
S Atmestas Gufnia pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 80:
Nuo 1921 iki savo mirties 1935 m. Mickevičius redagavo arba buvo redakcinės kolegijos narys daugumoje Lietuvos komunistų partijos periodinių leidinių: „Tiesa“, „Kibirkštis“, „[[Balsas (žurnalas)|Balsas]]“, „[[Komunaras (žurnalas)|Komunaras]]“ ir „[[Komunistas (žurnalas)|Komunistas]]“.
Vincas Mickevičius-Kapsukas mirė 1935 m. vasario 17 d. Maskvos ligoninėje. Oficiali mirties priežastis buvo nurodyta kaip [[tuberkuliozė]]s komplikacijos. Jo žmona Elena Domicelė Tautkaitė buvo suimta ir sušaudyta [[1937]] metais už „Trockistinę veiklą.“ Trys mažamečiai vaikai, likę pilnais našlaičiais, pateko į
== Politinės pažiūros ir asmenybė ==
Eilutė 94:
Nuo 1937 iki [[1953]] m. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Stalino „pilkajame saraše“ – ne „liaudies priešas,“ bet ir žmogus, apie kurį geriau viešai nekalbėti. Po Stalino mirties 1953 m. Lietuvos komunistinė vyriausybė, ypač [[LKP]] pirmasis sekretorius [[Antanas Sniečkus]], prikėlė Mickevičiaus vardą iš nebūties. Palaipsniui Vinco Mickevičiaus-Kapsuko atminties įamžinimas virto perdėtu jo garbinimu. Marijampolės miestas ir rajonas buvo pavadinti (1955–1989) Kapsuko vardu, jo vardas buvo suteiktas Vilniaus universitetui (1956–1989), Lietuvos žurnalistų sąjunga įsteigė jo vardo premiją (1964–1989), gatvės, aikštės, muziejai ir laivai buvo pavadinti jo vardu, jam buvo pastatyti keli paminklai.
'''Jo vardu buvo pavadinta:'''
| |||