Vincas Mickevičius-Kapsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Grazintas paragrafas |
||
Eilutė 94:
Nuo 1937 iki [[1953]] m. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Stalino „pilkajame saraše“ – ne „liaudies priešas,“ bet ir žmogus, apie kurį geriau viešai nekalbėti. Po Stalino mirties 1953 m. Lietuvos komunistinė vyriausybė, ypač [[LKP]] pirmasis sekretorius [[Antanas Sniečkus]], prikėlė Mickevičiaus vardą iš nebūties. Palaipsniui Vinco Mickevičiaus-Kapsuko atminties įamžinimas virto perdėtu jo garbinimu. Marijampolės miestas ir rajonas buvo pavadinti (1955–1989) Kapsuko vardu, jo vardas buvo suteiktas Vilniaus universitetui (1956–1989), Lietuvos žurnalistų sąjunga įsteigė jo vardo premiją (1964–1989), gatvės, aikštės, muziejai ir laivai buvo pavadinti jo vardu, jam buvo pastatyti keli paminklai.
Vincas Mickevičius-Kapsukas paliko gilią žymę Lietuvos istorijoje – nuo [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] ir revoliucinės kovos prieš Rusijos imperiją iki modernios Lietuvos gimimo. Jo pažiūros iš istorinės perspektyvos atrodo ginčytinos ar klaidingos, jis ne kartą klydo savo pasirinkimuose ir buvo istorijos aklavietėje, tačiau jo nesavanaudiška veikla ir pasiaukojimas socialinio teisingumo ir laisvos ir teisingos Lietuvos idėjai ir verti pagarbos. Tačiau tik neseniai moderniojoje lietuvių istoriografijoje pradėti kelti probleminiai klausimai dėl jo veiklos.
'''Jo vardu buvo pavadinta:'''
| |||