Paauglystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paauglystė''' – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp [[vaikystė]]s ir [[suaugusiojo amžius|suaugusiojo amžiaus]]. Ji trunka nuo fizinio [[Lytinė branda|lytinio brendimo]] pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus [[socialinė padėtis]]. Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu subrendimu. [[hormonai|Hormonų]] antplūdis sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris [[mergaitė]]ms prasideda apie 11-uosius, o [[berniukas|berniukams]] apie 13-uosius metus. ŠisRiba amžiustik orientacinė ir nėra konkrečiaigriežtai taikomastaikoma visiems tokio amžiaus [[vaikas|vaikams]], nes dabar ypač didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai, vyraujanti akceleracija ir kita. Paauglystės amžiaus ribos yra pakankamaigyvenamoji sąlygiškosaplinka, dažniausiai nuo 12 iki 18–21 metųišgyvenimai, vėliauindividuali prasideda suaugusio savarankiško žmogaus periodas. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją – tarp 12 ir 14 metų, 15–16 metai – pereinamasis tarpsnis, o nuo 17 metų – vėlyvoji paauglystė. Paauglystės pabaigos tiksliai nurodyti neįmanoma; kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada, kai individas visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus), kitose – kai subręstama psichiškai ir socialiai, prisiimama [[atsakomybė]]. [[psichologija|Psichologiniu]] požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai [[individas]] suranda savo [[Asmens tapatumas|tapatumą]], susikuria savo [[vertybių sistema|vertybių sistemą]], sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio [[draugystė]]s ir [[meilė]]s santykius,fiziologija numatobei ateitiestechnologijų perspektyvąpažanga.