15:18, 19 birželio 2018 versija taisyti Kails (aptarimas \| indėlis) 9 383 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:04, 19 birželio 2018 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 644 keitimai tvarkyta Kitas pakeitimas →
Eilutė 19: }} '''Karaliaučius''' ({{de\|Königsberg}}, {{prg\|Kunnegsgarbs, Knigsberg}}), iki [[1255]] m. '''Tvanksta''' ({{prg\|Twangste, Tuwangste, Twānksta}}, {{de\|Twangste}}), nuo [[1946]] m. visomis kalbomis oficialiai pradedamas vadinti '''Kaliningradu''' ({{ru\|Калининград}}, {{de\|Kaliningrad}}) – [[Baltijos jūra\|Baltijos jūros]] uostas, nuo [[1945]] m. [[TSRS]] okupuotos [[Rytprūsiai\|Rytprūsių]] šiaurinės dalies, performuotos į [[Kaliningrado sritis\|Kaliningrado sritį]], centras. Dabar priklauso [[Rusija]]i. == Pavadinimas == Karaliaučiaus vietoje iki XIII a. buvo [[sembai\|sembų]] gyvenvietė pavadinimu '''Tvanksta''', [[Prūsų kalba\|prūsiškai]] - – ''Twangste'', ''Tuwangste'' ar ''Twānksta''. 1255 m. [[Kryžiuočių ordinas\|kryžiuočių ordinas]] sugriovė gyvenvietę, ir pradėjo statyti pilį. Piliai suteikė Kionigsbergo (karalių kalvos) pavadinimą. Taip ji pavadinta [[Bohemijos karalystė]]s karaliaus [[Otokaras II\|Otokaro II-ojo]], dalyvavusio kryžiuočių ordino žygyje į [[Semba\|Sembą]], garbei. Aplinkui [[Karaliaučiaus pilis\|Karaliaučiaus pilį]] ėmė kurtis gyvenvietė, kuri ir davė pradžią '''Karaliaučiui'''. Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o vėliau ir miestas oficialiai vadintas ''Königsberg'' arba ''Königsberg in Preußen''. Dabartinis oficialus [[Rusų kalba\|rusiškas]] pavadinimas suteiktas [[TSRS]] aneksavus šiaurinę [[Rytų Prūsijos provincija\|Rytprūsių]] dalį, įamžinant 1946 m. mirusį TSRS partinį veikėją [[Michailas Kalininas\|Michailą Kalininą]]. Oficialiai miestas '''Kaliningradu''' imtas vadinti nuo 1946 m. liepos 4 d., ir dabar taip vadinamas visomis kalbomis, įkaitant ir vokiškai. == Geografija == Miestas išsidėstęs [[Prieglius\|Priegliaus]] žiotyse prie [[Aistmarės\|Aistmarių]]. Miestas dalinamas į tris dalis (kvartalus):▼ * Moskovskij▼ * Leningradskij▼ * Centralnyj▼ == Istorija == {{main\|Karaliaučiaus istorija}}▼ ~~[[Istoriniai laikai\|~~Istorinių laikų]] Karaliaučius turi tris, labai skirtingus vystymosi etapus - – sembiškąjį arba prūsiškąjį, teutoniškąjį arba ~~[[Vokiečiai\|~~vokiškąjį]] ir ~~[[Tarybinis laikotarpis\|~~tarybinį]] arba ~~[[Rusai\|~~rusiškąjį]]. === Sembiškasis laikmetis === Sembiškasis arba prūsiškasis gyvenvietės laikotarpis tęsėsi iki 1255 m. ~~==== Tvankstos istorija ====~~ Dabartinio miesto teritorijoje stovėjo [[Prūsai\|prūsų]] [[Sembai\|sembų]] genties pilaitė ir vietovė vadinosi [[Tvanksta]] ar Tvangstė. [[1254]] m. Vokiečių ordino kryžiuočiai su [[kryžininkai]]s, kuriems vadovavo [[Čekija\|Čekijos]] karalius [[Pršemislas II Otakaras]], užkariavo prūsų žemę Sembą ir sugriautos Tvankstos pilaitės vietoje pastatė medinę pilį. === Vokiškasis laikmetis === Teutoniškasis arba vokiškasis miesto laikotarpis gyvavo tarp 1255 m. ir 1945 m. balandžio 10 d.▼ ~~==== Karaliaučiaus istorija ====~~ ▲{{main\|Karaliaučiaus istorija}} [[Vaizdas:Königsberg Castle.jpg\|thumb\|left\|200px\|[[Karaliaučiaus pilis\|Karaliaučiaus pilies]] bokštas XIX–XX a. sandūroje.]] ▲Teutoniškasis arba vokiškasis miesto laikotarpis gyvavo tarp 1255 m. ir 1945 m. balandžio 10 d. [[Vokiečių ordinas\|Vokiečių ordino]] pilis pastatyta [[1255]] m. buvusios [[sembai\|sembų]] gyvenvietės Tvankstos (arba Tvangstė, Tvangystės) vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – ''Altstadt'' ([[Senamiestis (Karaliaučius)\|Senamiestis]]), ''Löbenicht'' ([[Liepininkai]]) ir ''Kneiphof'' ([[Knypava]]), kurie į vieną miestą sujungti tik [[1724]] m. Karaliaučius tapo [[Semba\|Sembos]] vyskupystės, vienos iš keturių [[Prūsija\|Prūsijos]] diecezijų, centru, atskiri miestai buvo įstoję į [[Hanza\|Hanzos]] miestų sąjungą. [[1544]] m. paskutinio Vokiečių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo [[Albrechtas Brandenburgietis\|Albrechto]] įkurtas tuometinis [[Karaliaučiaus universitetas\|Albertinos universitetas]] (nuo [[2005]] m. – ''Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas'') yra pirmasis protestantiškas universitetas šiame Europos regione, kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai [[Stanislovas Rapalionis]] ir [[Abraomas Kulvietis]]. [[1466]] m. [[Lenkija]]i prisijungus žemes su [[Marienburgas\|Marienburgu]] ir [[Olštynas\|Olštynu]], Karaliaučiaus pilis tapo pagrindine Ordino rezidencija. eilutė 45 ⟶ 49: Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos [[1525]] m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės [[lenas]], sostine. [[1701]] m. [[Brandenburgas\|Brandenburgo]] kurfiurstas [[Frydrichas III (Branderburgas)\|Frydrichas III]] Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo [[1773]] m. buvo [[Rytų Prūsija\|Rytų Prūsijos]] provincijos sostine. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje [[1939]] m. buvo 372 164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, nors jame absoliučią daugumą sudarė [[vokiečiai]], bet gyveno ir [[prancūzai]], [[škotai]], [[olandai]], [[lenkai]], šiek tiek [[lietuvininkai\|lietuvininkų]]. Prieš [[Raudonoji armija\|Raudonajai armijai]] užimant miestą, vietiniai gyventojai masiškai bėgo į [[Vokietija\|Vokietijos]] gilumą. ~~==== Karaliaučiaus žymūs žmonės ====~~ Karaliaučiuje kilo daug žymių žmonių. Jame gimė:▼ * [[Imanuelis Kantas]], žymus filosofas▼ * [[Georg Nesselmann]], vokiečių filologas baltistas, pirmąkart paminėjęs [[baltų kalbos\|baltų kalbų]] terminą▼ * [[Lea Goldberg\|Lėja Goldberg]], žydų poetė▼ * [[Mošė Smoira]], pirmasis Izraelio aukščiausiasis teisėjas.▼ Taip pat mieste gyveno [[Martynas Mažvydas]], [[Stanislovas Rapalionis]], [[Abraomas Kulvietis]], [[Abraomas Mapu]].▼ === Rusiškasis laikmetis === [[Vaizdas:Kaliningrad_Dom_Sowjetow_03.jpg\|thumb\|right\|200px\|1967 m. galutinai nugriovus [[Karaliaučiaus pilis\|Karaliaučiaus pilies]] dar išlikusias sienas, jos teritorijoje, [[1970]] m. buvo pradėtas statyti [[Tarybų namas (Kaliningradas)\|Tarybų namo]] administracinis pastatas, vėliau tapęs neoficialiu ~~[[Tarybinis laikotarpis\|~~tarybinio]] ir ~~[[Rusai\|~~rusiškojo]] Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka).]]▼ [[Tarybinis laikotarpis\|Tarybinis]] arba rusiškasis miesto laikotarpis prasidėjo nuo 1945 m. balandžio 10 d. ir tęsiasi šiol. ▲[[Vaizdas:Kaliningrad_Dom_Sowjetow_03.jpg\|thumb\|right\|200px\|1967 m. galutinai nugriovus [[Karaliaučiaus pilis\|Karaliaučiaus pilies]] dar išlikusias sienas, jos teritorijoje, [[1970]] m. buvo pradėtas statyti [[Tarybų namas (Kaliningradas)\|Tarybų namo]] administracinis pastatas, vėliau tapęs neoficialiu [[Tarybinis laikotarpis\|tarybinio]] ir [[Rusai\|rusiškojo]] Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka).]] [[Vaizdas:Victory_Day_in_Kaliningrad_2017-05-09_49.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kaliningradiečiai švenčiantys pergalės dieną prieš [[Vokietija\|Vokietiją]] (2017 m. gegužės 9 d.)]] [[Vaizdas:2011-03-24_at_13-56-43.jpg\|thumb\|right\|200px\|Kaliningrado panorama (2011 m.)]] ~~==== Kaliningrado istorija ====~~ [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. balandžio 6 d. TSRS pajėgos pradėjo Karaliaučiaus puolimą. Balandžio 9 d. ginančios nuo rusų miestą vokiečių karinės pajėgos kapituliavo, o balandžio 10 d. TSRS kariuomenė likvidavo paskutinį pavienių vokiečių pasipriešinimą ir perėmė miesto kontrolę. ▼ ▲[[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. balandžio 6 d. TSRS pajėgos pradėjo Karaliaučiaus puolimą. Balandžio 9 d. ginančios nuo rusų miestą vokiečių karinės pajėgos kapituliavo, o balandžio 10 d. TSRS kariuomenė likvidavo paskutinį pavienių vokiečių pasipriešinimą ir perėmė miesto kontrolę. Vokietijai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į [[Vokietijos Demokratinė Respublika\|Rytų Vokietiją]] ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj pabėgusių, išžūdytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių [[TSRS]] teritorijų, ypač [[rusai]], ir gana daug [[Baltarusiai\|gudų]] bei [[Ukrainiečiai\|ukrainiečių]]. ▼ ▲Vokietijai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į [[Vokietijos Demokratinė Respublika\|Rytų Vokietiją]] ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj pabėgusių, išžūdytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių [[TSRS]] teritorijų, ypač [[rusai]], ir gana daug [[Baltarusiai\|gudų]] bei [[Ukrainiečiai\|ukrainiečių]]. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais labai skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos. ==== ~~Kaliningrado~~Gyventojai ~~dalys ==~~== ▲Miestas dalinamas į tris dalis (kvartalus): ▲* Moskovskij ▲* Leningradskij ▲* Centralnyj ==== ~~Kaliningrado~~Tautinė ~~demografija~~sudėtis ==== ~~===== Kaliningrado tautinė sudėtis =====~~ {\| \|valign=top\| eilutė 95 ⟶ 85: * Kiti – 4,5%; \|valign=top\| \|} ==== ~~Kaliningrado ekonomika~~Ekonomika ir susisiekimas ==== Karaliaučius yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis [[Kaliningrado uostas‎\|jūrų uostas]]. Iš Maskvos į Karaliaučių tranzitu per [[Lietuva\|Lietuvos]] ir [[Baltarusija\|Gudijos]] teritoriją kursuoja keleivinis traukinys. Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į [[Rusija\|Rusiją]], [[Lenkija\|Lenkiją]] ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburgu]].▼ ▲Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į [[Rusija\|Rusiją]], [[Lenkija\|Lenkiją]] ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburgu]]. ~~==== Kaliningrado sportas ====~~ == Sportas == Mieste žaidžia [[FK Baltika Kaliningrad]] futbolo klubas. Iki 1945 m. stipriausia komanda buvo [[VfB Königsberg]]. [[2018]] m. atidarytas [[Kaliningrado stadionas]], mieste vyko [[XXI pasaulio futbolo čempionatas\|XXI pasaulio futbolo čempionato]] varžybos. ==== ~~Kaliningrado žymūs~~Žymūs žmonės ==== ▲Karaliaučiuje kilo daug žymių žmonių. Jame gimė: ~~Jame gimė šie žymūs žmonės:~~ ▲* [[Imanuelis Kantas]], žymus filosofas ▲* [[Georg Nesselmann]], vokiečių filologas baltistas, pirmąkart paminėjęs [[baltų kalbos\|baltų kalbų]] terminą ▲* [[Lea Goldberg\|Lėja Goldberg]], žydų poetė ▲* [[Mošė Smoira]], pirmasis Izraelio aukščiausiasis teisėjas. * [[Liudmila Putina]] ([[Vladimiras Putinas\|Vladimiro Putino]] buvusi žmona.) ▲Taip pat mieste gyveno [[Martynas Mažvydas]], [[Stanislovas Rapalionis]], [[Abraomas Kulvietis]], [[Abraomas Mapu]]. == Šaltiniai ==

Karaliaučius: Skirtumas tarp puslapio versijų