Kūrinių pelkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{coord|55|15|27.01|N|25|57|6.49|E|region:LT|display=title}}
'''Kūrinių pelkė''' - [[pelkė]]yra [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] [[Kaltanėnų seniūnija|Kaltanėnų seniūnijoje]]., Nuonuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo pakraščio apie 400 m į pietryčius, nuo [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio ji yra nutolusi maždaug už 2,5 km į šiaurės vakarus. Pelkės šiaurės rytine puse eina {{KK114}} plentas, bei [[Švenčionėliai|Utenos-Švenčionėlių]] - [[Utenageležinkelis|Utenos]]-Švenčionėlių [[Geležinkelis|geležinkelio]] linijalinijos ruožas. ŠaliaNetoli pelkės į šiaurės vakarųvakarus yra [[Kūriniai|Kūrinių]], pietvakariųį pietvakarius - [[Pagilūtė]]s kaimai.
 
Ši pelkė susidarė iš [[Tarybinis laikotarpis|tarybiniais laikais]] [[Melioracija|melioracijos]] nusausinto [[Sklinka|Sklinkos]] ežero. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir keičiantis jos ūkiui, likvidavus [[Švenčionėlių melioracija|Švenčionėlių melioraciją]], buvo nustotas prižiūrėti ir vandens drenažas. Nevalant buvusio vandens drenažo, neišpumpuojant vandens, jo perteklius vėl ėmė kilti į dirvožemio paviršių anksčiau nusausinto Sklinkos ežero vietoje ir dalyje aplinkinių anksčiau šienaujamų [[pieva|pievų]] plotų.
Ši pelkė yra dar [[TSRS]] laikais melioracijos nusausinto [[Sklinka|Sklinkos]] ežero vietoje. Vėliau, dėl neprižiūrimo vandens drenažo, kuriuo turėjo būti išpumpuojamas vanduo, vandens pertekliui vėl pakylus ir atsirado pelkė. Pelkės vakariniame pakraštyje yra gerai išlikusi natūrali, sena [[Kiauna|Kiaunos]] upės vaga.
 
Pelkės vakariniame pakraštyje yra gerai išlikusi [[Kiauna|Kiaunos]] upės natūrali [[Upės senvagė|senvagė]] tekėjusi per Sklinkos ežerą, kurioje tarybiniais metais gausiai gyveno [[Paprastasis karosas|paprastieji karosai]] ir keletas kitokių rūšių žuvų.
 
Kūrinių pelkė kartu su [[Pagilūčio pelkynai]]s sudaro vieną pagrindinę mikro ekosistemos dalį, kuri apjungta į [[Pagilūtės telmologinis draustinis|Pagilūtės telmologinį draustinį]], esantį [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionalinio parko]] ribose. Užpelkėjusioje ir vandens užlietoje žemumoje yra [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] sąrašuose įrašytų saugomų [[Didysis baublys|didžiųjų baublių]], [[Stulgys|stulgių]], [[Raudonkojis tulikas|raudonkojų tulikų]], [[Šaukštasnapė antis|šaukštasnapių ančių]], [[Lingės|lingių]] perimvietės. Dalis pelkės apaugusi [[Krūmas|krūmų]] ir [[Krūmedis|krūmedžių]] brūzgynais.
 
==Nuorodos Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Išorinės nuorodos ==
* maps.lt / [http://www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=624009;6126551;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=624269,6126440&z=10000&lrs=orthophoto,stops Kūrinių pelkė per maps.lt žemėlapį]
* flickr.com / [https://www.flickr.com/photos/125991763@N04/14796085915/in/photostream/ Kūrinių pelkė su prasiveriančiu Sklinkos ežerėliu] / [https://www.flickr.com/photos/125991763@N04/14601200210/in/photostream/ Didysis baltasis garnys (Egretta alba) Great White Egret. Kūrinių pelkė. Aukštaitijos nacionalinis parkas.]
* kpd.lt / [http://www.kpd.lt/failai/A0_Svencioniu_r_sav_schema.pdf Švenčionių rajono savivaldybėje esančių saugomų teritorijų schema]