Simfonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
rv |
||
Eilutė 1:
'''Simfonija''' – [[Muzika|muzikos]] žanras, ciklinis kūrinys, dažniausiai susidedantis iš keturių dalių, skirtas atlikti [[simfoninis orkestras|simfoniniam orkestrui]].
Sąskambių, garsų, tonų, spalvų harmoningas suderinimas. Šis terminas sutinkamas jau [[barokas|baroko]] epochoje, taip buvo vadinama [[opera|operų]] įžanginė muzika arba savarankiški, kelių kontrastingų dalių orkestriniai kūriniai. Simfonijos žanras susiformavo [[klasicizmas|klasicizmo]] epochoje XVIII a. antrojoje pusėje. Jos pradininkas – austrų kompozitorius [[Jozefas Haidnas]].
== Simfonijos dalys ==
Simfonijos
paprastai būna keturių dalių, kur kas mažiau sukurta 3-jų ar 5-ių dalių simfonijų. Franco Šuberto „Nebaigtoji simfonija“ yra tik dviejų dalių. Dmitrijaus Šostakovičiaus 14-oji simfonija(Opus 135 sopranui, bosui, styginiams ir mušamiesiems), yra vienuolikos dalių.
Įprasta simfonijos struktūra:
# ''Allegro'' (greita dalis)
# ''Andante'' arba ''Lento'' (rami, lėta dalis)
# Menuetas arba ''Scherco'' (charakteringa, žaisminga dalis)
# Finalas ''Allegro'' (greita dalis)
Žodis ''simfonija'' kilęs iš {{gr|συμφωνία, simfonia}} 'sąskambis', iš {{gr|syn-}} 'kartu' + {{gr|phōnē}} 'balsas, garsas'. Sąskambis – gražus, harmoningas daugelio vienu metu grojančių instrumentų skambėjimas.
== Sonatinio allegro forma ==
Simfonijų pirmosios dalys, o kartais ir finalas yra kuriamos sonatinio ''allegro'' formoje, kurią sudaro:
# Ekspozicija (parodymas, skamba pagrindinė ir šalutinė temos)
# Temų perdirbimo, vystymo dalis
# Repriza (ekspozicijos pakartojimas)
Prieš ekspoziciją gali būti įžanga, o po reprizos – ''coda'' (baigiamoji kūrinio dalis). Sonatinio allegro formoje buvo kuriamos ir [[Sonata|sonatų]], koncertų, kvartetų pirmosios, o kartais ir finalinės dalys bei kitų žanrų kūriniai: [[uvertiūra|uvertiūros]], simfoninės poemos ir pan.
| |||