Robert Falcon Scott: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
pridėta lentelė
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 24:
}}
 
'''Robertas Skotas''' ({{nlen|Robert Falcon Scott}}; [[1868]] m. [[birželio 6]] d. – [[1912]] m. [[kovo 29]] d.) – [[Anglija|anglų]] jūrininkas, poliarinis keliautojas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|331||Scott Robert Falcon (Robertas Folkonas Skotas)}}}} Vadovavo dviems poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]].
 
== Biografija ==
Buvo trečias vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje. Roberto senelis ir dėdės tarnavo Britų kariniame jūrų laivyne ir [[Britų Indija|Britų Indijos]] kariuomenėje. Tėvas vadovavo Plimuto alaus daryklai. Robertas iki devynerių metų mokėsi privačiai šeimoje, vėliau privačioje berniukų mokykloje, o sulaukęs 13 metų įstojo į karo jūrų mokyklą. 1888 m. gavo jaunesniojo, o 1889 m. – leitenanto laipsnius. Iki 1898 m. tarnavo Britų laivyne.
 
Nuo [[1901]] m. iki [[1904]] m. laivu ''Discovery'' tyrinėjo Antarktidos krantus ties [[Roso jūra]]. Ekspedicijos metu jos nariai žiemojo [[Roso sala|Roso saloje]]; taip pat buvo atrastas [[Eduardo VII pusiasalis]], tyrinėtas [[Roso šelfinis ledynas]], įvykdyta ekspedicija į Antarktidos gilumą, Pietų ašigalio link. Ekspedicijos metu, R. F. Skotas, kartu su kitais dviem britų poliariniais tyrinėtojais E. H. Shackletonu ir E. A. Wilsonu, pasiekė 82°17′ pietų platumos tašką bei surinko daug mokslinių duomenų apie žemyną. Po pirmosios ekspedicijos į Antarktidą tapo nacionaliniu Jungtinės Karalystės herojumi, buvo pakeltas į [[Kapitonas (Karališkasis laivynas)|kapitonus]]. 1908 m. susituokė su Kathleen Bruce, o 1909 m. jiems gimė vienintelis vaikas Peter Markham Scott.
 
Tačiau R. Skotas labiausiai pasaulyje išgarsėjo antrąja ekspedicija. [[1910]] m. [[birželio 1]] d. Skotas su bendražygiais laivu ''[[Terra Nova]]'' išplaukė iš [[Londonas|Londono]]. Palei [[Afrika|Afrikos]] ir [[Australija|Australijos]] krantus [[1911]] m. [[sausio 4]] d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai [[ponis|ponių]] ir [[šuo|šunų]] kinkiniais pasileido [[Pietų ašigalis|Pietų ašigalio]] link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. [[1912]] m. [[sausio 17]] d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei [[Roaldas Amundsenas]]. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito temperatūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, tarp jų ir R. Skotas, žuvo. [[1912]] m. [[lapkričio 12]] d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandėlio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: ''„Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“''. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.
 
== Atminimo įamžinimas ==
Roberto Skoto garbei pavadinta [[Skoto sala]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]] (Antarktyje), [[Skoto kalnai]] ir [[Skoto ledynas]] [[Antarktida|Antarktidoje]], krateris [[Mėnulis|Mėnulio]] pietų ašigalyje.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Šalis-Biograf-stub|UK}}
 
{{Commons|Category:Robert Falcon Scott|no=T}}