Johann Sebastian Bach: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 2 metus
S
→‎Muzika klavyrui: Ištaisyta sintaksės klaida.
S (Atmestas 78.61.224.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Cethos keitimas))
Žyma: Atmesti
S (→‎Muzika klavyrui: Ištaisyta sintaksės klaida.)
=== Muzika klavyrui ===
[[Vaizdas:Bwv1001-adagio-handwriting.jpg|thumb|Bacho rankraštis, [[Sonata]] ''g-moll'' smuikui]]
Tuo metu, kai gyveno ir kūrė Bachas, [[fortepijonas|fortepijono]], kokį įpratę matyti dabar, nebuvo, tačiau Silbermanas jau kūrė piano-fort’us, kuriuos Bachas kritikavo. Įvairiausių konstrukcijų klavišiniai instrumentai – [[klavyras|klavyrai]], buvo mėgiami ir Vokietijoje. Jie puošdavo didikų rūmų sales, jais grodavo turtingesni miestelėnai. Nemažai muzikos klavyrui parašė ir Bachas. Šiuo instrumentu kompozitorius grodavo tuomet, kai neturėdavo po ranka vargonų. Didžioji dalis kūrinių, parašytų klavyrui, būdavo skiriami savo vaikų ir mokinių mokymui, susipažinimui su polifonijos paslaptimis. Daug tokių kūrinėlių sudėta į „Annos Magdelenos Bach sąsiuvinį“.
Mokymuisi buvo parašytos ir invencijos. Žodis „[[invencija]]“ reiškia „žaidimas“. Tai nedidelės apimties polifoniniai kūriniai, kuriuose skirtingi balsai nuolat imituoja tą pačią temą. Bachas parašė 15 dvibalsių ir 15 tribalsių invencijų. Štai, pavyzdžiui, dvibalse invencija C – dur, kurią pradeda viršutinis balsas. Ši tema ryški įsibėgėjančio ritmo figūra, kuri „išmeta“ į viršų aukščiausiąjį temos garsą SOL. Invencijos temą klausa lengvai pagauna ir įsimena, todėl nesunkiai atpažįsta tolesnėje muzikos tėkmėje.
Dvibalsė invencija F – dur yra taip pat imitacinės polifonijos kūrinys. Jos tema – linksmai į viršų šokuojantys [[tonika|tonikos]] trigarsio garsai. Jie, pasiekę melodijos viršūnę, tarsi kamuoliukas nusirita žemyn. Tema netrukus suskamba vėliau įstojusiame antrame balse. Gyva ir žaisminga melodija, girdima tai viename, tai kitame balse, išauga į tobulą polifonijos kūrinėlį.
100

pakeitimų