Silvanonys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
redag.
Eilutė 19:
|kirč-l = Silvanónys
}}
'''Silvanonys''' ({{be|Селіванаўцы}}) – kaimas vakarų [[Baltarusija|BaltarusijojeBaltarusijos]] [[Gardino rajonas|Gardino rajone]]. Autobusų susisiekimas su [[Gardinas|Gardinu]].
 
'''Silvanonys''' ({{be|Селіванаўцы}}) – kaimas vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]]. Autobusų susisiekimas su [[Gardinas|Gardinu]].
 
== Istorija ==
Senovėje lietuviai šią miškų apsuptą vietą vadino ''Ožiais'' (spėjama, kad ten medžiodavo ožius-stirnų patinus), lenkai pervadino į Hoža. Kadangi netoli, ant dešiniojo [[Nemunas|Nemuno]] kranto, esanti vietovė taip pat buvo vadinama Hoža, tai upės tėkmės kairėje pusėje stovintis šis kaimas pradėtas vadinti ''Ožių Silvanonimis'' – {{pl|Hoża Sylwanowce}} ({{lot|Silva}} reiškia mišką). Galiausiai liko tik ''Silvanonių'' vardas.
 
[[Vaizdas:Селіванаўцы, Belarus - panoramio (1).jpg|thumb|left|200px|Silvanonių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]
 
[[LDK]] laikais toje vietoje buvo dvaras. Nuo 1920 m. Silvanonys priklausė [[Lenkija]]i, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] – Baltarusijai.
 
== Bažnyčia ==
[[Vaizdas:Селіванаўцы, Belarus - panoramio (1).jpg|thumb|left|200px|Silvanonių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]
Klasikinio stiliaus akmens mūro Kristaus Atsimainymo ({{be|Перамянення Пана}}) bažnyčia priklauso [[Sapackinė]]s dekanatui. Šventovė greičiausiai statyta 1840 m., nors baltarusiški šaltiniai nurodo 1899 m. Jos vidus trinavis, dvišlaičio stogo konstrukcijos laikosi ant keturių kolonų, virš keturkampio pastato iškilusi medinė varpinė. Bažnyčia 1991 m. remontuota, prie jos išsidėsčiusios didokos kapinės, kuriose palaidoti [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] kritę vokiečių kareiviai, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] žuvę lenkų kariai, bažnyčioje tarnavę kunigai.
 
Apie [[1905]] metus čia sielovados darbą dirbo kunigas [[Pijus Andziulis]], kuris parapijos [[Sinevičiai|Sinevičių]], [[Misevičiai|Misevičių]] ir [[Kodziaučiai|Kodziaučių]] kaimuose dar rado lietuviškai kalbančių tikinčiųjų. Už tai, kad carinės valdžios persekiojamiems unitams teikė dvasinę pagalbą, buvo įskųstas gubernatoriui. Net ir neįrodžius kaltę, visgi buvo iškeltas į [[Pilypavas|Pilypavą]].
 
1906 Bažnyčioje darbavosi ir kt. lietuviai: [[1883]]–[[1884]] m. pastoracinį darbą parapijoje dirbo kun. [[Silvestras Leonavičius]], [[1906]] m. – klebonas [[Petras Dvaranauskas]]. 1906-1906–[[1915|15]] m. klebonu tarnavo kun. [[Simonas Varkala]], 1915-181915–18 m. vikaru buvo kun. [[Antanas Žievys]].
 
== Nuorodos ==