Senovės Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 m. pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų.

 

{{Plačiau|Priešdinastinis Egiptas}}

[[Vaizdas:Egypte louvre 316.jpg|thumb|upright|Tipiškas Nagados II periodo indas dekoruotas gazelėmis. (Priešdinastinis periodas)]]

Išliko legenda, kad [[Aukštutinis Egiptas]] valdant karaliui Meniui (apie [[3050 m. pr. m. e.|3050]]–[[3000 m. pr. m. e.]]) užkariavo Žemutinį Egiptą. [[III a. pr. m. e.]] Egipto žynio Manetono tvirtinimu, Menis sukūrė dviejų valstybių sąjungą ir tapo pirmuoju Aukštutinio ir [[Žemutinis Egiptas|Žemutinio Egipto]] valdovu. Po suvienijimo Egiptas laikytas dviejų karalysčių sąjunga, o naujo valdovo karūnavimas simboliškai sujungdavo šias valstybės dalis. Iki pirmosios dinastijos pabaigos [[2890 m. pr. m. e.]] Egipto valstybė sustiprėja, provincijas valdo karaliaus paskirti valdininkai, Egipto įtaka siekia [[Numidija|Numidiją]]. Sostinė, buvusi Hierakonpolyje, perkeliama į Memfį (''Men Nefer'' – „Harmoningas grožis“). Valdo I ir II dinastijos.

 

{{main|Senoji Egipto karalystė|Pirmasis Egipto tarpuvaldis}}

[[Senoji karalystė]] (apie [[2700 m. pr. m. e.|2700]]–[[2181 m. pr. m. e.]]) prasideda su trečiąja dinastija [[2686 m. pr. m. e.]] Senosios karalystės įkūrėju laikomas karalius [[Džoseras]]. Būdinga stipri centralizuota karaliaus valdžia, sukuriamas sudėtingas biurokratinis aparatas.

[[2180 m. pr. m. e.|2180]]–[[2025 m. pr. m. e.]] – pirmasis suirutės laikotarpis. Susilpnėjo centrinė valdžia, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai, ėmė keistis religinė sistema. Manoma, kad senoji karalystė žlugo dėl 200–150 metų Artimuosiuose Rytuose trukusios sausros. Valdo VII–X (XI) dinastijos.

 

[[Vaizdas:Egypte louvre 231 visage.jpg|thumb|upright|Amenemhatas III, paskutinis didis Viduriniosios karalystės valdovas]]

{{main|Vidurinioji Egipto karalystė|Antrasis Egipto tarpuvaldis}}

II krizė arba II suirutės laikotarpis ([[1750 m. pr. m. e.|1750]]–[[1570 m. pr. m. e.]]). Apie [[1700 m. pr. m. e.]] į Egiptą įsiveržė klajoklių semitų-hiksų gentys, kurios valdė 150 metų. Apie [[1700 m. pr. m. e.|1700]]-[[1650 m. pr. m. e.]] į Egiptą atsikrausto [[žydai]], artimi hiksų giminaičiai, ir valdo Egiptą kartu su jais. Valdo XIV (XV)-XVII dinastijos.

 

[[Vaizdas:Hatshepsut (red Karnak chapel).jpg|thumb|Raudonoji Hatčepsutos koplyčia – ''Karnake'']]

{{main|Naujoji Egipto karalystė}}

Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas – [[Ramzis II]] Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. [[1258 m. pr. m. e.]] jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu [[Hatušilis III|Hatušiliu III]]. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė didžiausios savo šlovės apogėjų.

 

[[Vaizdas:Plate sphinx BM GR1965.9-30.705.jpg|right|thumb|Sėdintis sfinksas. Lėkštė, rytų graikų menas, VI amžius pr. m. e. iš Naukračio Egipte]]

{{main|Trečiasis Egipto tarpuvaldis|Vėlyvoji Egipto karalystė|Egipto satrapija|Ptolemėjai|Egiptas (Romos provincija)}}

Romėnai valdė Egiptą nuo [[30 m. pr. m. e.]] iki [[638 m.]]

 

Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – [[Nomas (Egiptas)|nomus]] (gr.-apygarda), valdomas [[nomarchas|nomarchų]]. Egipto visuomenė buvo skirstoma į šias klases:

* Privilegijuotieji: karalius-faraonas (gyvasis dievas), viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai.

Egipte Buvo sukurta irigacinė sistema. Gyventojai gamino papuošalus, baldus, mokėjo mūryti, lydyti [[auksas|auksą]], [[varis|varį]], [[alavas|alavą]], [[bronza|bronzą]], statė piramides (seniausia yra Džoserio piramidė) ir mastabas (arab. „stalas“, laidojimo pastatus-kapus), audė, naudojo arklių traukiamus kovos vežimus, augino [[rugys|rugius]], [[kvietys|kviečius]], [[aviža]]s, kepė duoną (be [[mielės|mielių]] ir su mielėmis), gamino 6 rūšių [[alus|alų]] ir 5 rūšių [[vynas|vyną]].

 

 

=== Kasdienis gyvenimas ===

 

Senovės Egiptiečiai labai vertino išvaizdą ir bendrąją higieną. Dauguma maudydavosi [[Nilas|Nile]] ir naudodavo tešlinį muilą pagamintą iš [[Gyvuliniai riebalai|gyvulinių riebalų]] bei kreidos. Dėl švaros sumetimų vyrai nusiskusdavo visą savo kūną; kvepalai ir aromantigieji tepalai paslėpdavo nemalonius kvapus bei sušvelnindavo odą.<ref>Manuelian (1998) p. 405</ref> Rūbai būdavo gaminami iš baltai dažytų lininių drobių; aukštuomenės nariai nešiodavo perukus, papuošalus bei naudodavo kosmetines priemones. Vaikai nenešiodavo rūbų, kol dar nebūdavo subrendę - iki apie 12-kos metų. Būtent tokio amžiaus berniukams būdavo plikai nuskutamos galvos, o jie patys - [[Apipjaustymas|apipjaustomi]]. Motinos rūpindavosi vaikais, o tėvai išlaikydavo pačią šeimą.<ref>Manuelian (1998) pp. 406–7</ref>

Išmanė [[Astronomija|astronomiją]]: stebėjo dangaus kūnų pokyčius, skyrė [[Planeta|planetas]] nuo žvaigždžių, žvaigždes jungė į žvaigždynus. Gerai išmanė [[Medicina|mediciną]], jau buvo okulistų ir terapeutų, turėjo ligų vadovėlius. Nustatė [[Širdis|širdies]] reikšmę [[Kraujas|kraujo]] apytakos sistemoje. Mokėjo balzamuoti (paraschitai) numirėlius.

 

{{main|Senovės Egipto raštas}}

Atsirado [[IV tūkstantmetis pr. m. e.|IV tūkstantmečio pr. m. e.]] Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo ant akmens. Rašto rūšys: [[hieroglifinis raštas|hieroglifinis]], [[Hieratinis raštas|hieratinis]], [[Demotinis raštas|demotinis]]. Hieroglifinis: buvo piešiami ženklai, realistiškai vaizduojantys gyvas būtybes, daiktus, procesus. Tokia rašto sistema buvo gana sudėtinga, tad po kiek laiko ženklai buvo supaprastinti, palikti tik būtiniausi vaizduojamų daiktų kontūrai. Šį – hieratinį – raštą vartojo Egipto žyniai. Paskutinioji egiptiečių rašmenų fazė – demotinis raštas – kursyvas, suredukuotas į brūkšnelius, lankelius ir ratukus, lengvai parašomas. Jame sunku atpažinti pirmykščius simbolius.

Egiptiečių rašto plėtotę skatino specialios rašomosios medžiagos – papiruso – išradimas.

 

* Raštas – [[Egipto hieroglifai|hieroglifai]]. Atsirado apie [[4000 m. pr. m. e]]. Pirmieji pasaulyje sukūrė hieroglifinį, hieratinį (šventasis) ir demotinį (liaudies) raštą.

* [[Matematika]].<br />Mokėjo atlikti keturis [[aritmetika|aritmetikos]] veiksmus, skaičiavo trupmenomis.

{{Senovės civilizacijos}}

 

<references />

 

 

[[Kategorija:Senovės Egiptas| ]]