Mikalojus Daukša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
Spėjama, kad mokėsi viename iš [[Vakarų Europa|V. Europos]] universitetų. Buvo [[Krakės|Krakių]] [[klebonas]] ([[1570]]–[[1572]] m.), [[Žemaitija|Žemaičių]] [[Kapitula|kapitulos]] [[kanauninkas]] ([[1572]]–[[1585]] m.) bei oficiolas ([[1585]]–[[1592]] m.). Nuo [[1592]] m. kunigavo [[Betygala|Betygaloje]]. Žemaičių vyskupijos administratorius ([[1609]]–[[1610]] m.). Mokėjo kelias kalbas, turėjo biblioteką, skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas. Kovojo dėl Lietuvos valstybinio savarankiškumo po Liublino unijos pasirašymo.
 
Kai Tarkvinijus Pekulas, įgaliotas popiežiaus [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]], [[1579 m.|1579]] m. vizitavo Žemaitijos vyskupiją, Krakėse esančioje M. Daukšos bibliotekoje rado tris knygas, kurios katalikams buvo nepriimtinos, - – tai buvo dvi graikų kalbos gramatikos, populiarios liuteroniškuose kraštuose, ir „Adagia“ - žymiausio – Europos humanisto [[Erazmas Roterdamietis|Erazmo Roterdamiečio]] [[Antikos literatūra|Antikos]] autorių kūrybos ištraukų rinktinė. Tokių „netinkamų“ knygų laikymas liudija tolerantišką M.Daukšos požiūrį ir drąsą.
 
Vilniuje iš [[lenkų kalba|lenkų kalbos]] išvertė J. Ledesmos katekizmą, parašė jo pratarmę. Tai – pirmoji [[LDK]] parengta ir [[1595]] m. išleista lietuviška knyga – „Katekizmas“. Jos egzempliorius saugomas [[Vilniaus universiteto biblioteka|VU bibliotekoje]].