|
Tačiau svarbiausia įtaka buvo geležinkelio. Vokiečių ekonomikas Friedrichas Listas pavadino geležinkelisu ir muitų sąjunga "Siamo dvyniais", taip pabrėžiant svarbų ryšį tarp abiejų. Jis nebuvo vienintelis, taip manantis: poetas Augustas Heinrichas Hoffmannas fon Fallerslebenas parašė poemą, kurioje jis gyrė Vokietijos muitų sąjungą tuo, kad ji prisidėjo netgi daugiau prie Vokietijos vienybės negu prie politikos ar diplomacijos. Antrosios imperijos istorikai vadino geležinkelius pirmaisiais suvienytos valstybės ženklais. Patriotas rašytojas Vilhelmas Raabe rašė: "[[Vokietijos imperija]] buvo sukurta kartu su pirmojo geležinkelio sukonstravimu." Tačiau ne kiekvienas sutiko geležinį monstrą su entuziasmu. Prūsijos karalius [[Frydrichas Vilhelmas III]] nematė jokio privalumo atvykti nuo Berlyno į [[Potsdamas | Potsdamą]] keliomis valandomis greičiau, o Metternichas visiškai atsisakė važiuoti su traukiniu. Kiti diskutavo ar geležinkeliai buvo "blogis", pavojingas kraštovaizdžiui: Nikolo Lenaus 1838-ųjų poema ''An den Frühling'' („Pavasariui“) pabrėžė, kaip traukiniai sugadino Vokietijos miškų tylumą.
Bavarijos Liudvigo geležinkelio linija pirmoji sujungė [[Niurnbergą Niurnbergas| NiurnbergasNiurnbergą ]] ir [[FiurtąFiurtas | FiurtasFiurtą ]] 1835-aisias. Nors ji buvo tik 6-ių kilometrų ilgio ir veikė tik dienos šviesoje, ji buvo ir populiari, ir pelninga. Per tris metus, buvo įtaisyta 141 kilometrai geležinkelio linijų, iki 1840-ųjų - 462 kilometrai ir iki 1860-ųjų - 11 157 kilometrai. Kadangi nebuvo geografiškai centralizuotos organizacinės detalės (kaip sostinė), linijos buvo tiesiamos voratinkliais, jungiant miestus ir preybos vietas regionuose, regionus su didesniais regionais ir taip toliau. Kai geležinkelių tinklas išsiplėtė, tapo pigiau transportuoti produktus: 1840-aisiais, 18 pfeningų per toną per kilometrą, o 1870-aisias - 5 pfeningai. Geležinkelio įtaka buvo iškart pastebima. Pavyzdžiui, žaliavos galėjo keliauti per [[Rūro sritįsritis | Rūro sritissritį]] neprireikiant sustoti ir pakeisti transporto priemonę. Geležinkeliai skatino ekonomiką sukuriant paklausą reikmenims ir padedant prekybai. 1850-aisias, vidinis transportavimas vežė tris kartus daugiau produktų negu geležinkeliai, bet 1870-aisiais, situacija pasikeitė - geležinkeliai vežė keturis kartus daugiau. Keliavimas traukiniais pakeitė miestų vaizdą ir žmonių keliavimo būdą. Jo įtaka pasiekė socialinę situaciją, įtakojant visus nuo neturtingiausių iki turtingiausių. Nors kai kurios nuošalyje esančios vokiečių provincijos buvo neprijungtos iki 1890-jų, dauguma populiacijos, manufaktūros ir produkcijos centrai, buvo prijungti prie geležinkelių tinklo iki 1865-ųjų.
=== Geografija, patriotizmas ir kalba ===
Kelionėms tampant lengvesnėms, greitesnėms ir pigesnėms, vokiečiai pradėjo matyti vienybę ne tik savo kalboje. [[Broliai Grimai]], kurie išleido didžiulį žodyną pavadinimų „Grimas“, taip pat sudarė rinkinį pasakų ir mitų, kurie pabrėžė paraleles tarp pasakojimų skirtinguose regionuose. Karlas Baedekeris parašė informacines knygeles skirtingiems Centrinės Europos miestams ir regionams, kuriuose nurodė vietas apsistoti, lankytinas vietas bei užrašė trumpą pilių, mūšio laukų, žymių pastatų ir žymių žmonių istorijas. Jo giduose taip pat buvo paminėtos ir distancijos, vengtini keliai bei rekomenduotini pasivaikščiojimo takai.
Augusto Hofmano fon Fallerslebeno žodžiai išreiškė ne tik lingvistinę, bet ir geografinę vokiečių vienybę: ''"Deutschland, Deutschland über Alles" dainoje, oficialiai pavadintai ''Das Lied der Deutschen'' ([[„VokiečiųVokietijos daina“himnas| Vokietijos„Vokiečių himnasdaina“]]), Fallerslebenas kvietė vokiečių žemių valdovus pripažinti vienybę reiškiančius vokiečių bruožus. Kitos patriotinės dainos kaip Makso Schenckenburgerio ''Die Wacht am Rhein'' („Reino stebėjimas“), paskatino atidžiau pažvelgti į geografinę padėtį, neapribojant "vokietiškumo" ties bendra kalba. Schneckenburgeris parašė ''Die Wacht am Rhein'' kaip specifinį patriotinį atsakymą į prancūzų teigimus, kad Reinas buvo "natūrali" Prancūzijos rytinė siena. Pasakymu "Brangi tėvyne, brangi tėvyne, nusiramink / Reinas stebimas tikrai", ir tokia poetine poezija kaip Nikolajaus Bekerio ''Das Rheinlied'' („Reinas“), vokiečiai buvo skatinami ginti savo teritorinę tėvynę. 1807-aisiais, [[Aleksanderis fon Humboltas|Alexander von Humboldt|Aleksanderis fon Humboltas]] teigė, kad nacionalinis charakteris atspindėjo geografinę įtaką, sujungdamas kraštovaizdį su žmonėmis. Tęsiant šią idėją prasidėjo įvairūs judėjimai, siekę išsaugoti senąsias tvirtoves ir istorines vietas. Jie ypač fokusavosi Reino regionu, kuris buvo daugelio konfrontacijų su Prancūzija ir Ispanija priežastis.
|
