Lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gausios lietuvių bendruomenės nuo seno gyvuoja [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Jungtinė Karalystė|Anglijoje ir Škotijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], kai kuriose buvusiose [[TSRS]] valstybėse. Šiek tiek lietuvių autochtonų iki šiol išliko kitapus dab. Lietuvos valstybinės sienos atsidūrusiose senojo lietuvių etninio arealo dalyse, t. y. Šiaurės Vakarų Baltarusijoje (apie [[Apsas|Apsą]], [[Gervėčiai|Gervėčius]], [[Pelesa|Pelesą]] ir kitur), Pietryčių [[Latvija|Latvijoje]] (daugiausia tarp Lietuvos-Latvijos sienos ir [[Dauguva|Dauguvos upės]]) ir Šiaurės Rytų Lenkijoje (apie [[Punskas|Punską]] ir [[Seinai|Seinus]], taip pat Seinų bei [[Suvalkai|Suvalkų]] miestuose). Apie 25 tūkst. lietuvių gyvena ir Rusijos Federacijos [[Karaliaučiaus sritis|Kaliningrado srityje]], t. y. buv. [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] teritorijoje, tačiau jie yra ne šio krašto autochtonai, o po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] į [[1944]]–[[1948]] m. kone visų savo gyventojų (įskaitant ~100 tūkst. lietuviakalbių) netekusius [[Rytprūsiai|Šiaurės Rytprūsius]] atsikėlusių [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] lietuvių palikuonys.

 

Tiek [[Antropologija|fizinės antropologijos]], tiek [[Archeogenetika|archeogenetikos]] požiūriu lietuviai pasižymi savybėmis, labiausiai būdingomis Vidurio ir [[Europa|Šiaurės Rytų Europos]] tautoms.