Ferdinand de Saussure: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pridėtas šaltinis |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ferdinand de Saussure.jpg|thumb|right|250px|Ferdinand de Saussure]]
'''Ferdinandas de Sosiūras''' ({{fr|Ferdinand de Saussure}}; [[1857 m.]] [[lapkričio 26]] d. – [[1913 m.]] [[vasario 22]] d.) – šveicarų lingvistas, [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus]] ir [[Ženevos universitetas|Ženevos universitetų]] profesorius.{{šaltinis|{{VLE|XXI|215-216||de Saussure Ferdinand (Ferdinandas de Sosiūras)}}}} Ferdinandas de Sosiūras laikomas struktūralistinės lingvistikos tėvu. Jis – vienas žymiausių [[Semiotika|semiotikos]] kūrėjų. Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidarė tokios klasikinio struktūralizmo srovės, kaip [[Prahos funkcionalinė lingvistika]] ir [[Kopenhagos glosemantika]].
Ferdinandas de Sosiūras buvo gerai susipažinęs su kitų to meto mokslų – [[Logika|logikos]], [[Psichologija|psichologijos]], [[Sociologija|sociologijos]], [[Ekonomika|ekonomikos]], [[antropologija|antropologijos]] ir kt. metodologija ir tyrinėjimo rezultatais, orientavosi gamtos moksluose.
== Biografija ==
Ferdinandas de Sosiūras gimė [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ženeva|Ženevoje]]. Jo gimtoji kalba buvo [[prancūzų kalba|prancūzų]]. Sosiūras studijavo Ženevoje, [[Leipcigas|Leipcige]] ir [[Berlynas|Berlyne]]. Dešimt metų profesoriavo Paryžiuje ir dvidešimt – gimtojoje Ženevoje. Ferdinandas de Sosiūras laikomas žymiu [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] tyrinėtoju. Žymiausias Ferdinando de Sosiūro veikalas – „Tyrinėjimas apie senąją indoeuropiečių kalbų balsių sistemą“, kuriame atkūrė indoeuropiečių kalbų balsių sistemos vaizdą prieš tūkstančius metų. [[1878]] metais, išleidžiant šį veikalą, Sosiūrui, Leipcigo universiteto antrakursiui, buvo sukakę dvidešimt vieneri metai. [[1879]]-aisiais jis padėjo pagrindus [[laringalų teorija]]i, pasak kurios [[indoeuropiečių prokalbė]]je buvo vartojami tam tikri laringaliniai (gerkliniai) [[Kalbos garsas|garsai]].
eilutė 15 ⟶ 14:
Su šiuo mokslininku siejamos trys lingvistikos mokyklos. Pirmoji iš jų labiausiai susijusi su Ženeva, jos atstovai ištikimiausi savo mokytojo idėjoms. Nuo 1941 metų Ženevos kalbininkų draugija leidžia žurnalą, pavadintą „Ferdinando de Sosiūro sąsiuviniais“. Antroji mokykla perėmė ir labiausiai išplėtojo socialines Sosiūro pažiūras į kalbą. Šios mokyklos pagrindinė būstinė – Paryžius, o žymiausias atstovas – Sosiūro mokinys Antuanas Mejė. Trečioji Sosiūro mokykla įsikūrė Kopenhagoje. Šios mokyklos atstovai gyvo Sosiūro niekada nematė, tačiau ypač išplėtojo kai kurias Sosiūro pažiūras į kalbą kaip į savotišką abstrakčių atitikmenų sistemą, kalbos mokslui pradėjo taikyti matematinius metodus.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Ferdinand de Saussure}}
| |||