Dzūkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 5.20.59.92 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 20:
Anot kalbininkų, ''Dzūkijos'' vardas kilo iš kt. etnokultūrinių regionų lietuvių viso pietrytinio etnolingvistinės Lietuvos pakraščio (=XX a. 3-7 dešimtmečių lietuvių tarmių kartoschemų „dzūkų tarmės“ arealo) gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravardės, pašiepiančios vietos šnektoms itin būdingą [[Dzūkijos dialektas|dzūkavimo]] reiškinį; literatūroje terminas ''Dzūkija'' vartojamas nuo XIX a., o pačių dzūkų kalboje (kaip dzūkų savivardis) – tik nuo XX a.
Lietuvoje Dzūkijos etnokultūrinis regionas dažnai įvardijamas ir „istorizuotu“ (rašytojo [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]] kūrinių išpopuliarintu) ''Dainavos'' terminu, – nepaisant to, kad XIII–XVI a. istorijos šaltiniai liudija pastarąjį terminą viduramžių lietuviams tereiškus [[jotvingiai|jotvingių]] kraštą, o archeologijos, toponimikos, etnografijos ir kt. mokslinių disciplinų duomenys rodo, kad nuo VI–VII a. šios genties atstovų gyventa tik dab. (lingvistinės) Dzūkijos pietvakariuose, t. y. Seinų, Lazdijų, Druskininkų ir iš dalies Merkinės bei Marcinkonių apylinkėse
Dabar Dzūkija dažniausiai suvokiama kaip [[aukštaičių tarmė|pietų aukštaičių patarmės]] arealas, t. y. kaip buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s (siaurąja prasme, t. y. be Gardino ir Žemaičių kunigaikštysčių), kurią tikriausiai jau XIII a. ribojo Nemuno, Neries, [[Vokė]]s bei [[Merkys|Merkio]] slėniai, ir buv. [[Gardino kunigaikštystė]]s šiaurinės dalies teritorija; kita vertus pastaruoju metu bandoma gaivinti ir senąją dialektologinę, t. y. nuo Seinų iki Daugpilio besidriekiančios [http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=33493&p_int_tv_id=2231&p_org=0] „Dzūkijos“ sampratą.
== Dzūkijos teritorija ==
|