|
== Biografija ==
Lietuvos Saugumo departamento Marijampolės apygardos viršininkas 1933–1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių – Vilniaus apygardos viršininkas 1939–1940 m.<ref name="stankerasstankeras1">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref>
1940 m. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą pasitraukė į [[Nacių Vokietija|nacių Vokietiją]] ir dirbo jos karinei žvalgybai, [[abveras|abverui]].<ref name="stankerasstankeras2">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941–1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref> 1941 m. balandžio mėn. tarnaudamas [[gestapas|gestapui]] kartu su [[Pranas Germantas|Pranu Germantu]] ragino tuomet į Berlyną pabėgusi generolą [[Stasys Raštikis|Stasį Raštikį]] imtis vadovauti lietuviams ir tuo tikslu susitikti su dr. [[Heinz Graefe]]. Vėliau Pranas Germantas įsipareigojo gestapui sukurti lietuvišką nacionalsocialistų partijos filialą, o Stasys Čenkus buvo numatytas būti lietuviškųjų [[SS]] vadu. 1941 m. birželio 14 d. gestapo tarėjo Heinz Graefe pavestas Stasys Čenkus žodžiu [[Kazys Škirpa|Kaziui Škirpai]] perdavė nacių Vokietijos vyriausybės ultimatumą, kuriuo įspėjo nesudaryti jokios Lietuvos vyriausybės nei iš Lietuvoje esančių lietuvių, nei iš Reiche atsidūrusių lietuvių politinių pabėgėlių. Kazys Škirpa tai įvardino kaip pačią pikčiausią gestapo intrigą prieš [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų frontą]].<ref name="brazaitis">{{cite web |url=http://brazaitis.litua.com/wiki/1941_m._birželio_sukilimas|title=1941 m. birželio sukilimas. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> <ref name="skirpa">{{cite web |url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm|title=Kazys Škirpa. 1941 m. birželio sukilimas. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų [[Jonas Dainauskas|Joną Dainauską]], tuometinį aukščiausią [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus.<ref name="idzelis">{{cite web |url=http://www.draugas.org|title=Augustinas Idzelis. Jono Dainausko bibliotekoje ir archyve – jo įdomaus gyvenimo atspindžiai. Draugas. Šeštadienio priedas. Balandžio 17 d. 2010 m. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> Iš pradžių, Valstybės saugumo departamentas buvo aukščiausia lietuvių saugumo ir kriminalinės policijos įstaiga.<ref name="stankerasstankeras3">{{cite web|url=http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-6489.V_21.PG_203-276/DS.002.0.01.ARTIC |title=Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais. |accessdate=2014 m. vasario 16 d.}}</ref> Po [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj [[Vytautas Reivytis|Vytauto Reivyčio]], kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Nuo liepos mėnesio pabaigos sustiprėjo vokiečių saugumo policijos ir SD kontrolė. Joms turėjo būti pranešta apie visus suėmimus ir jos patvirtindavo suimtųjų paleidimus. Nuo rugpjūčio mėnesio Valstybės saugumo departamentas buvo pažemintas iki Lietuvių saugumo policijos skyriaus (Litauische Abteilung) prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje. Stasys Čenkus buvo šio skyriaus viršininkas iki pat nacių okupacijos pabaigos. Pagrindinė skyriaus užduotis buvo kovoti su sovietiniu bei lenkų pogrindžiu ir kriminaliniais nusikaltėliais.<ref name="stankerasstankeras4">{{cite web|url=http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-6489.V_21.PG_203-276/DS.002.0.01.ARTIC |title=Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais. |accessdate=2014 m. vasario 16 d.}}</ref>
Nacių vokietijai įvedus civilinį valdymą Lietuvos generalinėje srityje bei kitur rytų Europoje, vokietijos kariuomenė buvo nustumta, o tikroji valdžia perėjo į vokiečių SS ir policijos vadovų rankas. Jie buvo pavaldūs nacių Vokietijos valdininkams [[Heinrichas Himleris | Heinrichui Himleriui]] ir [[Reinhardas Heydrichas|Reinhardui Heydrichui]]. Vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvos generalinėje srityje buvo aukšto rango [[SS]] karininkai SS štandartenfiureris [[Karl Jäger|Karlas Jegeris]] nuo 1941 m. liepos 2 d. iki 1943 m. liepos 31 d., SS oberfiureris ir policijos pulkininkas [[Vilhelmas Fuchsas]] nuo 1943 m. rugpjūčio 1 d. iki 1944 m. gegužės 11 d. ir SS oberšturmbannfiureris [[Hansas Joachimas Biomė]] nuo 1944 m. gegužės 11 d. iki 1944 m. gruodžio 31 d. <ref name="stankerasstankeras5">{{cite web|url=http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-6489.V_21.PG_203-276/DS.002.0.01.ARTIC |title=Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais. |accessdate=2014 m. vasario 16 d.}}</ref> Karlas Jegeris vadovavo [[3/A operatyvinis būrys | 3/A operatyviniam būriui]], kuris 1941 m. nužudė 136 421 žydus, daugiausia Lietuvoje.
[[Voldemarininkai|Voldemarininko]] [[Juozas Žlabys-Žengė|Juozo Žlabio-Žengės]] prašymu išgelbėjo rašytoją [[Teofilis Tilvytis|Teofilį Tilvytį]] nuo sušaudymo Kauno forte.<ref name="tilvytis">{{cite web |url=http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/101-j/5471-jonas-jukaitis-praom-netrukdyti-ydi-mlynosios-alyvos-interviu-2009.html|title=Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
1946–1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai.<ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo [[Federalinis tyrimų biuras | Federalinio tyrimų biuro]] ir [[Centrinė žvalgybos valdyba | Centrinės žvalgybos valdybos]] tarnautoju.<ref name="stankerasstankeras6">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref> 1977 m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį.<ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas [[Vitas Gerulaitis]].<ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>
| 