|
Sudaro 0,05 % [[Žemės pluta|Žemės plutos]] masės,<ref>Zita Dzedulionienė. ''Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi.'' Kaunas: Šviesa, 2009, 116 p. ISBN 978-5-430-05433-5.</ref> o žmogaus kūno – vidutiniškai 0,25 % masės.<ref>KRYLOVA Valentina, RINKEVIČIENĖ Elvyra. ''Cheminiai elementai biologinėse sistemose: mokomoji knyga .'' Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, 10 p. ISBN 978-9955-20-311-7.</ref>
Isplatino Liutauras Zabarauskas
== Istorija ==
Lotyniško pavadinimo – ''Sulfur'' kilmė nežinoma. Lietuviškas pavadinimas greičiausiai perimtas iš slavų tautų, gali būti siejamas su sanskrito ''sira'' – šviesiai geltonas.
Isrado Liutauras Zabarauskas
== Fizinės savybės ==
Geltonos spalvos, kieta kristalinė medžiaga. Kaip ir kiti nemetalai, blogai praleidžia elektros srovę ir šilumą. Sieros gabaliukai skęsta vandenyje, o sieros milteliai neskęsta, nes nedrėksta. Panašiai kaip miltelių pavidalo sieros vanduo nedrėkina ir daugelio kitų mineralų. Šia savybe naudojamasi atskiriant sulfidines rūdas nuo "tuščios uolienos". Toks rūdų sodrinimas vadinamas [[flotacija]].
Vandenyje beveik netirpsta. Gerai tirpsta anglies (IV) sulfide, toluole ir kai kuriuose kituose tirpikliuose.
Sieros kristalinė gardelė sudaryta iš žiedinių molekulių. Kristalinė siera lengvai lydosi. Žemoje (112,8 C) temperatūroje virsta judriu geltonu skysčiu. Toliau šildoma ji tamsėja ir tirštėja. 444,6 C temperatūroje - užverda. Įkaitintą iki virimo sierą išpylus į šaltą vandenį, susidaro '''plastiškoji siera''', kurią galima ištempti kaip gumą.
Norint atskirti laisvą sierą iš uolienų, ji lydoma. Lydant sieros ir smėlio mišinį, siera išsilydys, o [[smėlis]] nusės į indo dugną. Išlydyta siera atskiriama ją nupilant.
== Cheminės savybės ==
Kadangi sieros atomo spindulys didesnis, ji yra daug silpnesnis oksidatorius už deguonį. Vykstant reakcijoms su deguonimi siera – reduktorius, jai būdingi oksidacijos laipsniai +4 ir +6. Aukštesnėje temperatūroje reaguoja su fluoru ir deguonimi (dega). Dega mėlyna spalva. Reaguoja su beveik visais metalais (su kai kuriais metalais, pvz., [[kalis]], [[natris]], reaguoja jau kambario temperatūroje), aukštesnėje temperatūroje – su vandeniliu, kai kuriais nemetalais. Sieros oksidacinės savybės pasireiškia jos reakcijoms su metalais ir vandeniliu, o redukcinės – vykstant reakcijoms su deguonimi ir halogenais (su jodu siera nereaguoja).
Siera tirpsta [[anglies disulfidas|anglies disulfide]] CS<sub>2</sub> ir [[Dietileteris|eteryje]],<ref>Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. ''Chemijos pagrindai .'' Kaunas: Technologija, 2006, 27 p. ISBN 9955-25-108-5.</ref> nereaguoja su [[Inertinės dujos|įnertinėmis dujomis]], [[Azotas|azotu]], [[Telūras|telūru]], [[Jodas|jodu]], [[platina]], [[Auksas|auksu]] ir [[Iridis|iridžiu]].<ref>MATULIS Bronius, JANICKIS Vitalijus. ''Metalai, metaloidai ir nemetalai.'' Kaunas: Technologija, 2010, 194 p. ISBN 978-9955-25-862-9.</ref>
== Naudojimas ==
Siera naudojama kovai su žemės ūkio augalų kenkėjais ir ligomis, kaučiuko vulkanizacijai; degtukų, [[sieros rūgštis|sieros rūgšties]], tepalų (medicinoje) gamybai.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
* Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.
{{Vikižodynas|siera|no=T}}
{{Commons|Sulfur|no=T}}
[[Kategorija:Cheminiai elementai]]
|
