Diadochai: Skirtumas tarp puslapio versijų

]]

 

 

== Aleksandro mirtis ==

 

=== Pirmasis Diadochų karas 322–320 m. pr. m. e. ===

Perdiko ir [[Kleopatra Makedonietė|Kleopatros Makedonietės]], Aleksandro sesers, vedybos sukėlė bendrą Antipatro, Kratero, Antigono ir Ptolemėjaus maištą. Karo veiksmus iš tiesų pradėjo Ptolemėjas, pavogęs Aleksandro kūną ir nugabenęs į Egiptą. Nors Eumenas nugalėjo sukilėlius Mažojoje Azijoje, mūšyje, kuriame žuvo Krateras, visa tai buvo veltui, nes Perdiką nužudė jo paties generolai Peitonas, Seleukas ir [[Antigenas (generolas)|Antigenas]] įsiveržus į Egiptą.

 

 

=== Antrasis Diadochų karas 319–315 m. pr. m. e. ===

Po Antipatro mirties [[319 m. pr. m. e.]] karas atsinaujino. Aplenkęs savo sūnų Kasandrą, Antipatras paskelbė [[Poliperchonas|Poliperchoną]] imperijos regentu. Makedonijoje ir Graikijoje kilo pilietinis karas tarp Poliperchono ir Kasandro, kurį rėmė Antigonas ir Ptolemėjus. Poliperchonas tapo Eumeno Azijoje sąjungininku, bet Kasandras jį išvijo iš Makedonijos ir jisai pabėgo į Epyrą su vaiku Aleksandru IV ir jo motina Roksana. Epyre Poliperchonas suvienijo jėgas su Olimpija, Aleksandro motina, ir drauge jie įsiveržė į Makedoniją. Juos pasitiko Arhidėjo ir jo žmonos Euridikės vadovaujama armija, kuri perėjo į priešo pusę, o karalius ir Euridikė atsidūrė Olimpijos nelaisvėje ir buvo nužudyti [[317 m. pr. m. e.]] Tačiau po to įvykiai pasisuko kita linkme: Kasandras laimėjo, pagavo ir nužudė Olimpiją atgavo Makedonijos, mažojo Aleksandro IV ir jo motinos kontrolę.

 

 

== Kova dėl Makedonijos 298–285 m. pr. m. e ==

Kitus 15 metų vyko įvairios intrigos dėl Makedonijos. Kasandras mirė [[298 m. pr. m. e.]], o jo sūnūs [[Antipatras II|Antipatras]] ir [[Aleksandras V Makedonietis|Aleksandras V]] buvo silpnavaliai. Po ginčų su vyresniuoju broliu Alekasndras V pakvietė Demetrijų, kuris atgavo Kipro, Peloponeso ir daugelio Egėjo salų kontrolę, bei [[Pyras Epyrietis|Pyrą Epyrietį]]. Po to kai Pyras įsikišo, kad užimtų Ambrakiją, pasienio regioną, Demetrijus įsiveržė, nužudė Aleksandrą ir pasiliko sau Makedoniją ([[294 m. pr. m. e.]]). Kai Demetrijus tvirtino savo valdžią žemyninėje Graikijoje, jo nuošalios teritorijos buvo užimtos Lisimacho (atgavusio vakarinę Anatoliją), Seleuko (užėmusio didžiąją Kilikijos dalį) ir Ptolemėjaus (kuris atgavo Kiprą, rytinę Kilikiją ir Likiją).

 

 

== Lisimacho ir Seleuko kova 285–281 m. pr. m. e ==

Nors Lisimachas ir Pyras bendradarbiavo išvijant Antigoną II iš Tesalijos ir Atėnų, po Demetrijaus patekimo į nelaisvę jų keliai išsiskyrė ir Lisimachas iš Pyro atėmė jo Makedonijos dalį.

 

 

== Galų invazija ir valdžios sutvirtinimas 280–275 m. pr. m. e ==

Tačiau Ptolemėjus Keraunas ilgai nevaldė Makedonijos. Po Lisimacho mirties [[Dunojus|Dunojaus]] pasienis liko neapsaugotas nuo [[galai|galų]] invazijos. Galų gentys nusiaubė Graikiją ir Makedoniją bei įsiveržė į Mažąją Aziją. Ptolemėjų Kerauną nužudė įsiveržė galai ir po kelerių metų chaoso Antigonas II tapo vieninteliu Makedonijos valdovu. Azijoje Seleuko sūnus Antiochas I nugalėjo galus, kurie įsikūrė centrinėje Anatolijoje, rytinėje Frygijos dalyje, kuri buvo pradėta vadinti [[Galatija]].

 

 

== Nuosmukis ir žlugimas ==

Pasidalinimas truko šimtmetį, kol [[Antigonidai|Antigonidų]] karalystę užėmė Roma, o [[Seleukidai|Seleukidus]] iš Azijos išvijo [[partai]]. Seleukidų karalystės liekana buvo Sirijoje, kol ją užėmė [[Pompėjus]] [[64 m. pr. m. e.]] Ilgiausiai išsilaikė Ptolemėjai [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]]: Roma užėmė Egiptą [[30 m. pr. m. e.]]

 

== Nuorodos ==