suėmimai, susiję su pasikėsinimu į A. Voldemarą; vikifikuota
Eilutė 1:
'''Aušrininkai''' – Lietuvos [[socializmas|socialistinės]] moksleivijos organizacija.
== Istorija ==
Pavadinta pagal žurnalą „[[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinė“Aušrinė]]“, prie kurio glaudėsi jos nariai, pradėti vadinti aušrininkais. Veikė [[1910]]–[[1936]] metais, iš pradžių [[Vilnius|Vilniuje]], [[1915]]–[[1919]] m. [[Voronežas|Voroneže]], nuo [[1919]] m. visoje [[Lietuva|Lietuvoje]].
Vietinių organizacijų politinė orientacija buvo labai įvairi, nuo [[Marksizmas|marksistinių]] iki [[Liberalizmas|liberalių]], tačiau jungė jas antiklerikalinės pažiūros. [[1917]] m. [[balandžio 5]] – 6 d. Voroneže vykusioje konferencijoje suformuotos pagrindinės organizacijos nuostatos – [[individualizmas]], [[demokratija]], [[socializmas]].
[[1920]] m. pavadinta Lietuvos socialistinės moksleivijos organizacija „Aušrinė“, oficialiai įregistruota [[1922]] m. [[kovo 11]] d. [[1920]]–[[1923]] m. įvyko 8 konferencijos.
Organizacijoje buvo 14 kuopų. Po [[1926]] m. valstybės perversmo daugelis aušrininkų buvo persekiojami. [[1929]] m., po pasikėsinimo į ministrą pirmininką [[1936Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]], 26 aušrininkai, turėję ryšių su pasikėsinimo dalyviais, buvo suimti ir karo lauko teismo nuteisti kalėti. Iš valdžios pašalinus A. Voldemarą, dauguma nuteistųjų iki [[1931]] m. paleisti.<ref>[[Romas Šarmaitis]]. Pasikėsinimas // Andrius Bulota, Limuzinas Nr. 4: dokumentinė apysaka. Vilnius: Vaga, 1977</ref> [[1936]] m. organizacijos veikla buvo uždrausta.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
[[Kategorija:Lietuvos politinės jaunimo organizacijos]]
