Nuo [[1922]] m. [[balandžio 3]] d. buvo Komunistų partijos lyderis, nuo [[1927]] m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis [[diktatorius]]. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Sovietų Sąjungos piliečių ištremti į [[GULAG]]'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę [[kolektyvizacija|kolektyvizaciją]] milijonai žmonių mirė badu (ypač daug [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Pavolgys|Pavolgyje]], [[Tambovo sritis|Tambovo srityje]]).
Nors jaunystėje buvo įstojęs į kunigų seminariją, nuo [[1903]] m. su [[bolševikai]]s veikė pogrindyje. Po [[Spalio Revoliucija|Spalio revoliucijos]] užėmė aukštas pareigas partijoje bei vyriausybėje. Po [[Leninas|V. Lenino]] mirties 25-erius metus valdė Tarybų Sąjungą (nuo [[1928]] m.). Tai buvo [[diktatūra]], kuriai negalėjo prilygti jokia kita. Būdamas absoliutus diktatorius, [[1936]]–[[1938]] m. savavališkais parodomaisiais teismo procesais bei [[Didysis valymas|„valymo akcijomis“]] sunaikino „senąją KP gvardiją“. Aukomis tapo menininkai ir intelektualai. Kolektyvizavo žemės ūkį, penkmečio planais skatino plėtoti Sovietų Sąjungos pramonę. Užsienio politikoje siekė, kad SSRS po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] taptų galingiausia pasaulio valstybe.
Stalinas komunistų partijos valdžioje įsitvirtino užimdamas nesvarbiomis ir pagalbinėmis laikytas „administratoriaus bendriesiems reikalams tvarkyti“ pareigas. Nebuvo pagalvota, jog „sekretorius“ gali pasinaudoti jo tiesioginiam darbui reikalingomis teisėmis tarnaudamas ne partijos, o savo interesams. „Generalinis sekretorius“ tapo beveik neribotą valdžią suteikiančiu postu; tokiu ir liko iki pat Sovietų Sąjungos istorijos pabaigos.
== Pokario era ==
Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Stalinas Sovietų Sąjungoje buvo vaizduojamas didvyriu, kuris atvedė SSRS prie pergalės II pasauliniame kare. Tuo tarpu tarptautiniame lygyje Stalinas buvo matomas kaip vadovas, konsolidavęs SSRS gyventojus kovai II pasauliniame kare.
Tačiau pokariu prasidėjo masiniai žmonių trėmimai. Vien [[1948]] m. [[gegužės 22]] d. iš [[Lietuvos TSR]] už neva padarytus „nusikaltimus“ buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, jų tarpe 10 897 vaikai iki 15 metų. Karo nualinti Sovietų Sąjungos piliečiai gyveno itin prastomis sąlygomis. Pastoviai trūko maisto produktų, plataus vartojimo prekių. Žmonės gyveno susispaudę mažuose butuose.
