Drakonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Charakteringiausias šiuo metu paplitęs drakono įvaizdis – roplys, dažniausiai turintis vieną arba kelias galvas, galintis alsuoti ir spjaudytis ugnimi. Jo kūnas padengtas žvynais, o linija nuo galvos iki uodegos kūnas apaugęsapaugusi trikampio formos sustorėjimais – ataugomis. Drakonas dažniausiai turi sparnus ir skraido. Tačiau neretai drakonams priskiriami mitologijų gyvatiškos formos milžiniški padarai, kurie neskraido, tačiau turi roplio bruožų.

Būtent taip drakonai vaizduojami meniniuose filmuose, knygose, paveiksluose. Šiam įvaizdžiui formuotis turbūt daugiausiai įtakos turėjo [[Viduramžiai]]s paplitęs [[Šv. Jurgis|Šv. Jurgio]] mitas, vaizduotas kronikose, religiniuose paveiksluose. Anot mito, Šv. Jurgis nugalėjęs drakonu (slibinu), pasivertusį [[Šėtonas|Šėtoną]].

Centrinėje ir Rytų [[Azija|Azijoje]], priešingai nei Vakaruose, drakonas nelaikytas pikta lemiančiu padaru. Priešingai, jis laikytas taurumo, jėgos ir išminties simboliu. Tad vaizduojamas dažniausiai vaizduojamas kaip viengalvis roplys, panašiapanašiais į krokodilo burnanasrais, nuo kurioskurių nutįsę ūsai. Daugumoje paveikslų drakonai vaizduojami susirangę į spiralę, su mažyčiais sparnais arba visai be jų. Galūnės (kojos ar rankos) išaugusios šonuose.