Kojotas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
pild. |
||
Eilutė 12:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Canis latrans | autorius = Say | metai = 1823 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Canis_latrans_range_map.png
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kojotas''' ({{la|Canis latrans}}) – [[Šuniniai|šuninių]] šeimos žinduolis, aptinkamas tik [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Paplitęs beveik visame žemyne – nuo [[Panama|Panamos]] pietuose iki šiaurės [[Kanada|Kanados]] ir [[Aliaska|Aliaskos]]. Pavadinimas kildinamas iš [[actekai|actekų]] kalbos žodžio {{nah|coyōtl}}.
▲[[Vaizdas:Canis_latrans_range_map.png|thumb|230px|Kojoto paplitimas Šiaurės Amerikos žemyne]]
== Išvaizda ==
Kojotas panašus į vilką, bet mažesnis. [[Kailis]] pilkai rudas, dėmėtas, rečiau juodas, papilvė šviesesnė. Priekinės kojos, galvos šonai, snukis, pėdos rausvai rudos. Ties pečiais ir ant nugaros eina juodi dryžiai. Uodegos galiukas juodas. [[Nosis]] juoda, akių [[rainelė]] geltona. [[Ausis|Ausys]] palyginti didelės, o kojos – laibos.<ref name =ADW>[https://animaldiversity.org/accounts/Canis%20latrans/ Canis latrans], animaldiversity.org</ref> Kūno ilgis 70–95 cm, aukštis ~50 cm, sveria 11–21 kg, [[uodega|uodegos]] ilgis ~40 cm. Patinai didesni už pateles.<ref name =VLE>{{VLE|X}}</ref> Šeriasi nuo gegužės iki liepos.
Kojotas gerokai mažesnis už [[pilkasis vilkas|pilkąjį vilką]], bet didesnis už [[lapės|lapę]]. Nuo šuns skiriasi stačiomis, smailomis ausimis ir ilga nuleista uodega.<ref name=ADW />
== Nuorodos ==▼
== Dauginimasis ==
{{commons|Canis latrans}}▼
Kojotų [[ruja]] trunka 2–3 mėnesius – tarp sausio ir kovo. Patinas ir patelė sudaro monogaminę, keletą metų kartu gyvenančią porą (bet nebūtinai visą gyvenimą). [[Nėštumas]] tęsiasi 60–63 dienas.<ref name=ADW />
Veda 6–17 (dažniausiai 4–7) jauniklių, kurie slepiami urvuose, kitose priedangose.<ref name=VLE /> Tik gimę kojotukai sveria ~250 g, būna akli, nulėpusiomis ausimis. Po 28 dienų jau gali palikti guolį. Po atjunkymo jauniklius maitina abu tėvai. Nuo tėvų atsiskiria po 6–9 mėnesių, nors patelės dažnai lieka su tėvais ir prisijungia prie jų gaujos. Subręsta po metų.<ref name=ADW /> Laukinėje gamtoje išgyvena iki 10 metų, nelaisvėje – iki 18.
Κryžminasi su vilkais ir [[šuo|šunimis]], veda hibridus.<ref name=ADW /><ref name=VLE />
== Būdas ir buveinė ==
Kojotas lengvai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, gyvena įvairiuose kraštovaizdžiuose: miškuose, [[prerijos]]e, [[dykua|dykumose]], [[pelkė]]se. Paprastai negyvena ten, kur vyrauja vilkai. Kadangi nevengia žmogaus, įsikuria priemiesčiuose, parkuose, aplink kaimus.
Priešingai, nei vilkai, kojotai rečiau telkiasi į [[gauja]]s. Medžioja po vieną, poromis ar šeimomis savo buveinės apylinkėse. Veikliausi naktimis (ypač tik sutemus ir paryčiais), nors neretai juos galima pamatyti ir dieną. Kojotai geba patys išsikasti guolį, bet dažniausiai užima [[miškinis švilpikas|švilpikų]] ar [[amerikinis barsukas|barsukų]] urvus. Guolį naudoja keletą metų, įsirengia kelias landas. Valda tęsiasi 19 km skersmeniu aplink irštvą. Valdas kojotai gina paprastai tik turėdami jauniklių.<ref name=ADW />
Kojotas gali bėgti iki 65 km/h greičiu ir liuoktelėti 4 m šuolį. Tarpusavyje bendrauja garsais, kvapais, prisilietimais, regimais ženklais. Turi labai išvystytą vokalizaciją – loja, kaukia, cypia. Kaukimu skelbia savo teritorijas. Gerai plaukioja, bet į medžius lipa prastai.<ref name=ADW />
Beveik 90 % kojoto raciono sudaro gyvūninės kilmės maistas. Gaudo [[kiškis|kiškius]], [[triušiai|triušius]], smulkius [[graužikai|graužikus]], taip pat [[gyvatės|gyvates]], [[vabzdys|vabzdžius]], [[paukščiai|paukščius]], tačiau nevengia ir [[vaisius|vaisių]], [[uogos|uogų]], maitos, kartais užpuola naminius gyvulius. Geba prisitaikyti prie įvairiausio maisto – prie miestų ėda šiukšles. Kojotas peliauja uostinėdamas žolėje – aptikęs auga staiga strykteli ir ją čiumpa. Stambius gyvūnus, tokius kaip [[elniai]] medžioja gaujomis, auką stengiasi išvarginti vaikydami.<ref name=ADW />
Pagrindiniai priešai – žmonės, vilkai ir [[puma|pumos]]. Sega [[pasiutligė|pasiutlige]], kailinių erkių sukeltu susimu, šunų hepatitu. Parazituojami [[blusos|blusų]], [[erkės|erkių]], [[kaspinuočiai|kaspinuočių]], [[askaridės|askaridžių]].
== Porūšiai ==
[[Vaizdas:Coyote subspecies distribution map.svg|thumb|210px|Kojotų porūšių žemėlapis]]
Išskiriama 19 kojoto porūšių. Stambiausias porūšis yra lygumų kojotas (''Canis latrans latrans''), gyvenantis Didžiosiose lygumose, panašaus dydžio yra kalninis kojotas (''C. l. lestes''), gyvenantis daugiausia Uoliniuose kalnuose bei šiaurės rytų kojotas (''C. l. thamnos''), besilaikantis apie Didžiuosius ežerus. Meksikos, pietų JAV, kai kurie Centrinės Amerikos porūšiai paprastai smulkesnio sudėjimo. Rytinis kojotas (''Canis latrans var.'') laikomas hibridiniu porūšiu su pilkuoju vilku.
Šunų ir kojotų hibridai gamtoje pasitaiko retai, nes kojotai priešiški šunims, o net susiporavimo atveju nesudaro nuolatinės poros, todėl jaunikliams gerokai sumažėja galimybė išgyventi. Jaunikliai išlaiko kojoto bruožus, pasižymi sunkiai suvaldomu būdu, palyginus su šuniukais. Hibridai vaisingi.<ref>Cartaino, Carol (2011). Myths & Truths about Coyotes: What You Need to Know about America’s Most Misunderstood Predator.</ref>
== Santykis su žmogumi ==
[[Kojotas (mitologija)|Kojotas]] – svarbus veikėjas [[indėnai|indėnų]] mitologijoje. Dažnai vaizduojamas kaip [[triksteris]], gebantis keisti pavidalus, minimas pasaulėkūros mituose. Actekai kojotą laikė karingumo simboliu, [[actekai|actekų]] kariai rengdavosi kojotą vaizduojančiais kostiumais. Actekų dievas [[Huehuekojotlis]] („senasis kojotas“) laikytas muzikos, šokių, linksmybių, apgaulių viešpačiu. Baltieji atvykėliai kojotą, sava ruožtu, laikė bailumo, nepatikimumo simboliu.
Žmogaus ir kojoto santykiai keblūs dėl to, kad kojotai nepraleidžia progos užpulti naminius gyvulius – kaimiškose vietovėse jie medžioja [[avis]], [[naminė ožka|ožkas]], galvijus, naminius paukščius. Pvz., 2004 m. JAV 60 % laukinių gyvūnų sumedžiotų avių buvo kojotų aukos.<ref>[http://usda.mannlib.cornell.edu/usda/current/sgdl/sgdl-05-27-2010.pdf „Sheep and Goats Death Loss“ (PDF). National Agricultural Statistics Service]</ref> Miestuose ir priemiesčiuose kojotai medžioja šunis, kates, kitus naminius gyvūnus, vietomis sulaukėjusios [[katė]]s netgi sudaro jų raciono pagrindą. Kojotai puola dažniausiai mažas ir vidutinio dydžio šunų veisles, o stambūs šunys (pvz., [[greihaundas|greihaundai]], įvairūs aviganiai) paprastai sugeba kojotus nuvyti.
XX a. pab.–XXI a. pr. vis daugiau kojotų apsigyvena ne tik JAV ir Kanados priemiesčiuose, bet tiesiog miestuose: parkuose ir kituose žaliuosiuose plotuose, pramoniniuose rajonuose. Jų pastebėta netgi Niujorko [[Centrinis parkas|Centriniame parke]]. Kojotus į miestus pritraukia lengvas grobis – šiukšlės, gyvūnams paliekamas maistas, naminiai gyvūnai. Dar labiau kojotų baimę žmogui sumažino tai, kad dalis žmonių šiuos gyvūnus maitina.
Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai kojotai užpuolė žmones. Dažniausiai užpuolimai užregistruoti [[Kalifornija|Kalifornijoje]], ypač [[Los Andželo apygarda|Los Andželo apygardoje]]. Kojotai linkę persekioti arba pulti mažus vaikus, bėgiotojus, dviratininkus, vedžiojamus šunis ginančius šeimininkus, gulinčius žmones. Kadangi kojotai paprastai laikosi po vieną, yra gana smulkaus sudėjimo, jų antpuoliai retai kada sukelia rimtų traumų (smulkūs įkandimai, įdrėskimai), rimčiau nukentėti gali maži vaikai, nes jiems kojotas gali griebti už gerklės ar sprando. Žinomi 2 atvejai, kai kojotai nužudė žmogų – 1981 m. 3 metų mergaitę ir 2009 m. 19-metę dainininkę Teilor Mičel (''Taylor Mitchell'').<ref>[http://www.capebretonpost.com/index.cfm?sid=298440&sc=145]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
▲{{commons|Canis latrans}}
[[Kategorija:Šuniniai]]
| |||