Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 31:
== 1512-1522 m. karo pradžia ir susidūrimai prieš mūšį ==
1512 m. pabaigoje prasidėjo naujas [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maskvos karas]]. Karo dingstimi tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos, kuri buvo [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] sesuo ir laikyta Lietuvos stačiatikių globėja, suėmimas Vilniuje. Viena iš priežasčių buvo nauja Lietuvos ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] sutartis, pagal kurią Lietuva įsipareigojo mokėti Krymui už antpuolius prieš Maskvą.<ref>[[Nikolai Michailowitsch Karamsin|Nikolai Karamsin]]: Geschichte des russischen Staates, Band 7, Kapitel 11</ref>
1512 m. prasidėjo [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maskvos karas]], o 1514 m. liepos mėnesį maskvėnai apsupo ir 31 d. užėmė svarbiausią rytinį Lietuvių forpostą [[Smolenskas|Smolenską]]. Kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 15 tūkstančių karių LDK kariuomenė, papildyta 14 tūkstančių Lenkijoje pasamdytų raitelių ir 3 tūkst. samdytų pėstininkų, išžygiavo iš Vilniaus link Maskvos.▼
Prieš šimtą metų Vytauto užimta Smolensko tvirtovė buvo svarbiausias [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] forpostas rytuose. Smolenskas atlaikė pirmąją apgultį karo pradžioje 1512 m. ir 1513 m. apgultį, kuri nutraukta rudenį dėl blogų oro sąlygų<ref>Philipp Carl Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', Ausg. 3, 1832, P. 18</ref> 1514 m. Vasilijus III prieš Smolenską nusiuntė 42 000 karių kariuomenę<ref>Кром М. М. О численности русского войска в первой половине XVIв. // Российское государство в XIV – XVII вв.: Сборник статей, посвященный 75-летию со дня рождения Ю.Г. Алексеева. — СПб.: 2002. — С. 77.</ref>, turėjusią iki 300 patrankų,<ref>Pasak Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', Bd. 2, P. 377; Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91</ref> kuriai vadovavo [[Mykolas Glinskis]] ir [[Danielius Ščenja]].
1514 m. kovo 17 d.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 232: ''17. März 1514''</ref> maskvėnai apgulė miestą, o Smolensko apylinkes sudegino Naugardo valdytojo Vasilijaus Šuiskio ir Vasilijaus Morozovo vadovaujami būriai. Didysis kunigaikštis Vasilijus asmeniškai atvyko prie Smolensko liepos mėn. ir 29 d.<ref>Philipp Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', P. 19</ref> nurodė apšaudyti jį savo [[artilerija]]. Liepos 30 d., padedant išdavikui garnizono vadui Jurijui Solohubui<ref>Jerzy Hrycyk, Józef Buszko, Walter Leitsch, Stanisław Dzida: ''Österreich Polen'', P. 35, 1996; Sigmund von Herberstein, [[Wolfram von den Steinen]], Paul König, Walter Leitsch: ''Das alte Russland'', P. 185, 1984</ref>, maskvėnai užėmė [[Smolenskas|Smolenską]].<ref>Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91; Meyers Konversationslexikon: ''Glinski, Michael'', P. 435; Norman Davies: ''God's Playground: The origins to 1795'', Oxford 2005, P. 114</ref> Kunigaikštis Glinskis, buvęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo pavaldinys, tebeturintis gerus kontaktus Lietuvoje, įkalbėjo Solohubą kapituliuoti. Karinės ir diplomatinės sėkmės prie Smolensko atveju Maskvos didysis kunigaikštis Glinskiui pažadėjo jam leisti valdyti miestą ir apylinkes su paveldėjimo teise.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233; po Smolensko užėmimo didysis kunigaikštis Vasilijus nemanė laikytis pažado</ref><ref>Solohubas, iš pradžių priešinosi skubiai kapituliacijai ir miestiečiams žadėjo Lenkijos karaliaus paramą [Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233]</ref>
▲
[[1514]] m. rugpjūčio mėn. įvyko [[Konstantinas Ostrogiškis|Ostrogiškio]] ir [[Ivanas Čeliadninas|Čeliadnino]] vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji susidūrimai.
| |||